Kodėl mylite savo vaikiną ir kodėl jis myli Jus?
Ši tema perkelta iš senojo forumo archyvo. Datos ir slapyvardžiai palikti kaip buvo.
Mergaitiška tema pakalbėti apie savo vaikinus. Kokios savybės, kokie veiksmai Jums labiausiai patinka iš jo pusės? Galbūt ir jis Jums sako gražius žodžius, kai ką nors padarote?
Maniškis labai vertina tai, kad nesu isteriška, supratinga, domiuosi jo dalykais.
Mėgstu ir šypsena iki ausų būna, kai nepranešęs atvažiuoja, taip nustebindamas, kai stovint kokioj prekybos centro kasoj netikėtai prisitraukia,apkabina ir pabučiuoja.
Patinka, kai šunį vadina mūsų vaiku.
Labiausiai domintų, kas jūsų vaikinams jumyse labiausiai patinka, gal pasisemsiu idėjų, nes nori būti gerai merginai.
na manau kad tikra meile nesisieja su ”uz kazka”… juk pvz pati stipriausia meile yra tevu savo vaikams, bet ji nera ”uz kazka”.. myli vaika, nes myli, kaip kitaip?
Kažkaip pritariu…. Aš šiaip esu labai daug galvojantis žmogus, mėgstu analizuoti aplinką, vertinti veiksmus, poelgius, jei negražus poelgis, ieškau paaiškinimo, o ne stengiuosi iškart vadovautis emocijomis ir šaukti, pykti. Tas pats ir su artimojo elgesiu, na, tiesiog yra dalykų, kurie man labai patinka ir ne tik kelia geras emocijas, bet tada pagalvoju, kad džiaugiuosi, kad mano žmogus taip elgiasi, taip daro, ir kad visa ta puokštė gerų savybių mane labai džiugina.
Patinka man, kad jis myli vaikus, nors mums dar toli iki jų, bet žinau, kad jis bus tobulas tėtis. Myli gyvūnus. Nori, kad visada atvirai kalbėtumėmės, neslėptume vienas nuo kito nieko. Net jei bloga nuotaika, nesiseka, niekad neišsilieja ant manęs, nors viduje net sunku įsivaizduoti, ką išgyvena.
Esu truputį šaltesnė nei jis, tai man kartais liūdna, kad nesugebu perlipti per save ir kartais parodyti visos tos meilės, kurią jaučiu. :/
Aš tai myliu savo vaikiną už tai, kad jis tooooks, nu toooks
Myliu jį, nes jis labai drąsus, komunikabilus, todėl lengvai ras kalbą ir su jaunu ir su senu. Gali kalbėti be sustojimo, apie bet ką, kas man labai patinka. Taip pat myliu, nes jis turi humoro jausmą, sugeba mane prajuokinti. Nes su vaikinu, kuris nesupranta mano juokų ir pats negali pajuokauti – aš nebūčiau. Ir jis rūpinasi manim. Visada paklausia kaip sekėsi darbe, kaip jaučiuosi. Jeigu pasakau, kad va, turbūt sirgsiu, tai atskaito didžiausia moralą maždaug: “tai ir toliau vaikščiok nuoga..” Myliu, nes jis žiauriai mielas. Visa išklausys, visada patars, visada pasirūpins. Myliu, nes ir prie draugų jis toks geras. Visada pakvies šokti, pasiūlys kokio maisto (o gal nedrįstu įsidėt ). Myliu jį, nes jis visur stengsis eiti kartu. Nesvarbu ar į polikliniką, ar į parduotuvę. Myliu, nes kai susipykstam, jis visada nusileidžia ir taikosi pirmas, nes puikiai žino, kad aš galiu tylėti po kelias dienas… Ir toks banaliausias dalykas – myliu jį, nes jis gražiai rengiasi ir yra labai gražus Jis toks vyriškas. O tas balsas…
O jis kodėl mane myli? Nes leidžiu jam išeiti su draugais pažaisti pokerio, padarau jam valgyti, parvežu namo iš draugų, nesvarbu kelinta valanda nakties bus. Juo rūpinuosi, išklausau kaip jam sekėsi (nors patikėkit, tai LABAI neįdomu), išklausau viską kas susiję su jo hobiu (o tai dar neįdomiau) Padarau jam masažą, žiūriu jo mėgstamus filmus kartu su juo, apkerpu jį Klausau kaip jis tragiškai dainuoja, perku jam jo mėgstamiausią fantą ir taip toliau ir taip toliau.. Tiesiog tokie paprasti dalykai, man įrodo meilę.
o jus skiriat meilę vaikams ir meilę vyrui/moteriai?;)
jūsų apibūdinta meilė yra idealizavimas, o ne meilė;)
Prisijunkite, kad galėtumėte atsakyti.
