Aš UK mokinsiuos nuo rugsėjo galo. Neprieštarauja, kaip tik skatina. Pas tėtį vykstu

Pabaigusi mokyklą net neturėjau minčių studijuoti užsienyje. Lietuvoje man gera, nors, žinoma, yra trūkumų, bet kur jų nėra. Dabar pusmečiui išvyksiu studijuoti į Norgę, bet žinau, kad į Lietuvą bus taip gera grįžti po to…

norėčiau pakeliauti ir pagyventi kitose šalyse,bet privalau pabaigti mokyklą ir išlaikyti egzaminus.paskutiniai metai bus.o po to žiūrėsiu kur geriau – ar likti čia,Lietuvoje mokytis toliau ar išvažiuoti kitur

Savam kraste pranasu nebusi esu viena koja uzsieny kita lietuvoje. Bet kai pakeliauji, supranti visgi, kad pas mus geriausia

Be galo myliu savo šalį ir visą gyvenimą sakydavau, kad niekur neišvažiuosiu. Bet.. baigiau mokslus, įgijau bakalauro laipsnį, darbo pagal specialybę jau >1 metų nerandu, tad lapkričio pradžioje kraustausi į Londoną.

išvažiavau studijuoti, nes LT tuo metu net nebuvo tokios specialybės, susikūriau gyvenimą svetur ir dabar nebesinori grįžti, nes gaila tiek namus, tiek draugus ir darbą palikti…

VISUR GERAI KUR MUSU NERA

Mokykloj tik ir svajojau išvažiuoti studijuoti į UK. Mintyse buvo IELTS egzaminas, dar ėjau privačiai mokytis anglų paskutinius du metus, bet taip ir neišvažiavau dėl trijų priežasčių:

maniau, kad mano 12 klasės pažymių neužteks įstojimui (gavosi taip, kad per plauką ir kvailus mokytojus praradau galimybę gauti raudoną diplomą);

pati neapsisprendžiau, kur noriu stoti, o motyvacinio laiško gi reikia- kaip man jį rašyt, jei viskas man patinka?;

ir šeimai būtų buvę labai daug išlaidų. O gyvenu tik su mama ir močiutės pasiaukojimu

Dabar, metus prastudijavus LT, visgi gailiuosi, kad neišvažiavau. Kažkokia baimė mane apėmus, kad nedrįsiu išvažiuot baigus studijas arba kas nors “pririš” mane čia. Bet kita vertus- pasikeitė mano užsienio kryptys, tai tuos likusius metus bus dirbama link to. Išmokt kalbą, susitaupyt pinigų tiek, kad užtektų šiokiam tokiam gyvenimui pradžioje ir tikiuosi, kad tai neliks rožinėm svajonėm.

Lietuvą labai myliu ir nekeikiu, nevažiuočiau iš šalies dėl mažos algos (kitoms netaikau, darykit ką norit ), bet kadangi keliavau nuo vaikystės, kažkaip Vakarų Europos žmonių mentalitetas, kultūra man priimtinesni. O ir šiaip, tokio “valkataujančio” tipo esu, tik ir norisi dingt iš namų, iš savo komforto zonos, bėgt nuo to, kas man pažįstama į svetimą erdvę.

Į Lietuvą grįšiu tik studijoms pabaigti. Jei nebūtų likę paskutiniai metai, tikrai negrįžčiau. Myliu savo šalį, tikrai, bet nematau savo ateities ten

Esu ismaisiusi visa Europa,labiausiai nusivyliau UK,man tokia salis be dusios..Mases lekianciu zmoniu i niekur..Kolkas dar gyvenu LT,nes verslas cia,bet jau kuriu planus i Vokietija ar Belgija viska perkraustyt..Kai is ten gryztu,cia taip pilka ir nuobodu..

baigiau mokykla, universiteta, isidarbinau, dirbu uz beveik minimuma. planuoju kelt sparnus i Norvegija, nes isgyventi yra be proto sunku, o ka jau kalbet apie ateiti, savo busta, vaikus ir pan

nes įstojau į norimą specialybę, čia mano šeima ir draugai, noriu baigus mokslus savo šaly dirbt ir kelt jos ekonomiką. Beto nesiskundžiu gyvenimu Lietuvoje, man čia gerai

O kodėl turėčiau važiuoti kažkur? Sėkmingai baigiau studijas, turiu gerai apmokamą darbą, dar tik pradėjau dirbti, tai pajamos tik kils, o alga jau didesnė už LT vidurkį. Draugas irgi sėkminai pradėjo karjerą. Matyt kažko jūsų gyvenime pritrūko, kad nesugebat susikurti sau perspektyvų lietuvoje ir nematau prasmės važiuoti į užsienį dirbti fabrikuose ar dar kur arti, kai galiu Lietuvoj tą patį uždirbti sedėdama ofisiuke

Pasilikau Lietuvoje, nes esu čia vertinama bei turėjau ir turiu galimybę tobulėti profesinėje veikloje. Išvykčiau tik tuomet, jeigu tokio pat pobūdžio darbą galėčiau dirbti užsienyje, bet abejoju, jog emigrantei tokį darbą galėtų pasiūlyti, todėl ir toliau augu ir tobulėju savo gimtojoje šalyje.

Dar manau, jog vaikų auginimui Lietuvoje yra visos sąlygos. Nenorėčiau juos auginti kitoje, man svetimoje aplinkoje ir kultūroje, todėl leisti šaknis planuoju Lietuvoje.

Likau tik todėl, kad tuo metu neturėjau galimybių išvykti studijuoti svetur.. Dar nebuvo taip “populiaru”, atrodė, kad reikia didžiulių pinigų…