Kodėl turiu rūkyti ir aš?
Ši tema perkelta iš senojo forumo archyvo. Datos ir slapyvardžiai palikti kaip buvo.
Kaip žinia, nemaža žmonių dalis rūko. Tai yra kiekvieno pasirinkimas, neaiškinu kam kaip gyventi. Pati nerūkiau, nerūkau ir nesiruošiu rūkyti. Man smirda, neteikia jokio malonumo. Kitiems atvirkčiai – kvepia, teikia malonumą, ramina…
Tik keli mano pažįstami žmonės nerūko. Dažniausiai (galima sakyti visada) man tenka stovėti šalia rūkančių, nes artimieji, draugai mėgsta užtraukt dūmą. Dažnai pasyviai parūkau autobusų sustojimuose, prie parduotuvių, kavinių ar net pačioj lauke esančioj kavinėj, taip pat kitose viešose vietose. Dabar tiksliai nepasakysiu.
Žodžiu, dalykas tas, kad nenoriu just to kvapo, nenoriu pasyviai rūkyti, todėl tenka atsitraukti nuo tų žmonių, kurie rūko. Nevisada pasislėpsi, bet jei pavyksta, aš pasitraukiu. Atrodo gan keistai, kai turiu 2-3min. stovėti atokiau nuo draugų, tiesa?
Tai šiandien pagalvojau, kam reikėtų trauktis ar ką daryti, kad nereikėtų pasyviai rūkyti? Gal tiesiog stovėt šalia ar paprasčiausiai pradėt rūkyt? Kas turėtų keistis, koks kieno vaidmuo šitose situacijose? Man nepatinka, aš nerūkau, tai man eit vienai į šoną, kai prie manęs užsirūko?
“Pati nerūkau, nerūkiau ir nerūkysiu”, bet pasyviai rūkot? Galite kalbėtis su žmonėmis, kuriais bendraujate, jog jūs nenorite ir nepageidaujate, jog prie jūsų rūkytų.
Deja, taip, jei žmogus rūko nedraudžiamoje vietoje, viskas lieka tik jo geranoriškumui Kol kas kavinėse prie lauko staliukų rūkyti galima.
Čia irgi sveiko proto principas: jei rūko penki, tai penki eis šalin dėl vieno, ar vienas gali pasitraukti į šalį?
viskas cia gerai… nerukau, draugai beveik visis rukantys, stoviu salia traukiu tuos pacius dumus ir nesuku galvos… gyvenime tiek visokio sudo, kad pajuode plauciai bus smulkmena
Oiii, apie mane nekalbėkit, tik taip pasakiau apie savo situaciją. Savo nuomonę iš savosios pusės šiuo klausimu pasakykit.
ne dėl pajuodusių plaučių aš. man smirda
Man nepatinka taip pat cigarečių kvapas, o ir tie dūmai, kuriuos žmonės išpučia, nuodija aplinkinius taip pat. Jeigu nepažįstami žmonės užsirūko, nueinu toliau nuo jų per keletą žingsnių. Jei draugai užsirūko, aš tiesiog nueinu žingsniu atgal ir kantriai palaukiu, kol baigs rūkyti. Ir man tai nėra keista – rūpinuos savo sveikata ir savo drabužių kvapu. Jeigu draugai paklausia, ko aš čia atgal einu, kai jie užsidega cigaretę, aš jiems pasakau tiesą – nenoriu smirdėti tabaku ir kvėpuot dūmais. Man smirda ir nepatinka. Aš draugų nesmerkiu – jie suaugę, priiminėja sprendimus patys, todėl ir nuodyti save traukiant dūmą yra jų sprendimas ir aš jį gerbiu. Ne man jiems aiškinti, kad rūkymas kenkia, ne maži vaikai – patys supranta.
Ir tikrai nerekomenduoju pradėti rūkyti tik tam, kad pritapti kompanijoje. Nebūkit avis, pagailėkit savo bronchų.
Aš paprašau, kad dūmus pūstų ne į tą pusę, kur esu aš, jei žmogus labai arti. Dauguma draugų nerūko, o rūkantys dažniausiai susipranta nusisukt
Juoko forma pasakiau apie tą pradėjimą rūkyt, juk man smirda, nepatinka, kam man pradėt rūkyt
Tiesiog.. nekartą buvo, kad man pasakė kažką panašaus į “ko čia traukies, kas tau daros, dabar rėkt iki tavęs?”
mano draugės/draugai puikiai žino, kad nemėgstu to kvapo, kad traukiuosi ne be reikalo.
O aš ne juoko forma atsakiau, nes mano draugė, kad nebūtų balta varna, pradėjo rūkyt kartu su savo bendradarbiais. Taip kad the shit is real, būna tokių žmonių.
Prisijunkite, kad galėtumėte atsakyti.
