Kartu esam beveik du metus, beveik visad vaikštom susikabinę rankomis ar apsikabinę,meiliai pasiglaustom. Draugų kompanijoje irgi meiliai susiglaudžiam, kartais bučkį viens kitam duodam, apsikabinam, kitaip pakibinam. Bet nesam sulipę, galim ir atskirai sėdėti ir viską. Turim tokią porą kompanijoje, kurie nesivaržo ir vienas ant kito prie bendro stalo užsilipt ir tokių laižiakų dėt, kad nebe miela, o šlykštoka ir vulgaru būna. Taip ir norisi išvaryti kur nors. Suprantama, šviežia pora, meilė didelė, nu bet taip meilę plėšt prie kitų, manau, labai nekultūringa. Reikia kažką ir tik sau pasilikti

2metai ir 7men kartu. Tai nebesam prilipe vienas prie kito, galim sedet ir katu ir atskirai. Bet jei einam gatve visad uz ranku susikabine.

Mano vaikinas ramesnis daug uz mane, beveik nevartoja aukoholio,neruko. O as esu daugiau kompanijos megeja iseit i zmones daugiau megstu, tai kaip kada einam kartu einam atskirai. esme, kad viena kito pasiilgstam net budami kartu. Jei diena galim but atskirai, tai nakti visada apsikabinam pries miega ziurint kina as guliu jam ant krutines. pries miega visada pabuciuoja ir ryte visad taip pat.

Šios temos išvada – mūsų vyrai yra nuostabūs ir kiek ilgai su jais būtume, santykiai yra ir liks gražūs ir šilti . Kad ir toliau mokėtumėme vienas kitam rodyti dėmesį, meilę, užmigtume susikabinę, kai jau būsime senučiukai

mes kartu penkti metai, nu nezinau, siaip ir uz rankuciu vaikstom susikibe, ir pasibuciuojam, bet per daug lipsnumo nebera, kompanijose leidziam vienas kitam pabendrauti su kitais zmonem, nesedim susivynioje vienoje vietoje ir beje mane ziauriai erzina tokios poros, kurie vienas kito nepaleidzia, net kompanijoje, nzn, manau yra tam skirtos vietos, namie galima, bet kai kompanijoje vos nesilaizo ir kitu nemato tai ziauriai nepatogu prie tokios poros, visi sedi ir i lubas ziuri

Kartu virš 3 metų, viešai akivaizdžiai meilės neplėšiam, bet susikimbam už rankų ar paprastą bučkį duodam. Nesam per daug sulipę, būnam ir atskirai abu su savo draugais, bet lygiai taip pat dažnai ir kartu.

Kartu virš dviejų metų. Man patinka kai pabučiuoja prie visų ar panašiai ( aišku proto ribose ) , o va maniškis ne toks , prie aplinkinių niekada nesiglaustys ir panašiai , o kai dviese, tai meilus kačiukas.

mes taip pat, tfu tfu, labai dziaugiuosi, kad praejus nemazai laiko, namu aplinkoje islikusios tam tikros tradicijos, vakare guleti ir ziureti filma atsigulus salia ir padejus galva ant krutines, pabuciuoti pries miega ir kiekviena ryta, kiekviena ryta pabuciuos ir pamiluos pries iseinant i darbo, as taip pat, kazkada nepabuciavau iseidama i darba, nors galvojau, kad miega ir nenorejau prizadint, tai vakare gavau velniu, kad daugiau taip nebedaryciau

Dar ne tiek daug laiko kartu esam (1 metus), tačiau visada susikibę už rankų vaikštom. Apsikabinam,pasibučiuojam, bet neįsijaučiam per daug, nes vis dėlto vieša vieta o šiaip man labai miela matyti poreles už rankų susikibusias, nes kai kurių porų slėpimas daeina iki to,kad jau ignoruoja vos ne vienas kitą viešumoje, tai keistai atrodo

Esame kartu beveik 3 metus. Visur einame kartu, esame tikrai “sulipę”. Kalbant apie elgesį viešumoje, visada vaikštome susikibę už rankų, ar apsikabiname. Bučiuotis įsijautus ar labai intymiai glaustytis viešoje vietoje nemėgstame, nes tiek jam, tiek man tokie dalykai visad siejosi su šiokiu tokiu vulgarumu.

kartu virš 3m. kompanijose sėdim netoli vienas kito, bet retai apsikabinam, net ir dviese vaikščiodami retai vienas kitą imam už rankų (man nepatogu, trūksta rankoms laisvės ir delnai prakaituoja ), kartais pakštelim vienas kitam į lūpas ar į žandą, bet tik tiek nesam mėgėjai demonstruot jausmus viešumoje o kompanijose dažnai būnam vienintelė pora, tai nesinori, kad kiti jaustusi nejaukiai

Tas ignoravimas tikrai keistai atrodo. Turiu tokią pažįstamą. Gal dėl savo vaikino jau ji manęs į svečius nebekviečia, nežinau kartą buvau nulėkus pas ją, tai grįžo jos draugas, pasisveikino su abiem kaip su pažįstamom ir įlindo į kitą kambarį. Dar kokį pusvalanduką mes pašnekėjom ir nuėjau į tualetą. Tai ji tą pusvalandį išlaukus ir tik man nuėjus į tualetą, nulėkė pas berniuką pasisveikint kaip pora aišku, man grįžtant, grįžo ir ji. Nesuprantu, kas čia vyksta ir kodėl kartu dviese gyvena, o manęs bijo ir ne kartą jau esam tryse pasisėdėję draugai, nors jie laaabai jau ilgai kartu Paaiškinkim mane, kame šaknys

Mes kartu beveik metus ir 10 mėnesių. Kartu gyvenam nuo rugsėjo. Būna visko. Būna dienų, kai neatlimpam vienas nuo kito, būna, kad kai grįšta iš darbo, sėdim atskirai ir neklabam. Dažnai pykstamės, bet greit susitaikom. Galėčiau visą romaną apie jį parašyt. vaikštom susikibe už rankučių, jei būnam pas ką nors svečiuos, visada kartu sėdim, viešumoj labai retai vienas kitam duodam bučkį, nes jis nemėgsta demonstruotis, o aš labai norėčiau, kad parodytų jausmus prie kitų.. Esam geriausi draugai, apie viską pasikalbam, kartu lyg vienas asmuo.

Mes tai patys sau faini 😀 Kartu esam beveik du metai. Dazniausiai viesumoje susikabine rankutemis, nevengiam pasibuciuoti ar meiliau prisiglausti. Kasdien sakom vienas kitam, kad mylim. Vadinam graziais zodziais. Pusmeti gyvenom kartu uzsienyje, tai viskas labai gerai praejo. Dabar vel tenka atskirai pabut, kadangi mokomes skirtinguose miestuose, bet pabaigiam siemet ir tada vel kartu gyvensim. O toliau bus matyt 😛