Manau kad vienas seimos narys niekada neatstos dvieju. Bet jei santykiai seimoje blogi tai geriau jau vienam auginti vaika nei traumuoti ji barniais.

Augau be tėvo, mama tikrai man atstojo abu tėvus, tiesa, turėjau labai mylinčius senelį ir močiutę, tad tėvo man netrūko, ypač dėl to, kad jo nepamenu. Nors mama niekada nenuteikinėjo manęs prieš tėvą, tačiau pati esu susidarius tvirtą nuomonę apie jį, ir noriu nenoriu, tai kažkiek keičia ir mano požiūrį į vyrus: man jie atrodo nepatikimi. Ir dar suformavo manyje dažnai kvailą užsispyrimą, kad bet ką galiu padaryti pati ir man nereikia vyriškos pagalbos

Kad ir kaip stengtusi vienas is tevu atstoti abu, tai neimanoma. Vaikas to gali pats niekada ir nesuprasti (ypac jeigu nelinkes saves analizuoti), bet itaka jo charakteriui ir elgesiui bus. Taciau jau geriau taip, negu nedarnioje seimoje. Jeigu tevai skiriasi nereiskia, kad vaikas netenka kazkurio is ju.

Aš dvejus metus auginau dukryte viena. Dabar jau 9 men. yra naujas,kitas žmogus šalia, gyvenam visi kartu. Kol šalia nebuvo vyro rodes, kad jo ne baisiai ir trūksta dukrytei, bet dabar…. ji dievina savo tetuka ir jis dievina ja. Ji viska daro kaip jis, visad pamačius koki užraša ant maikutes ar kur nors sako parašyta: myliu tetuka, per diena prie jo priena kokius 10kart ir pasako myliu tave(prie manes tik kokius tris kart) dabar matau kaip jis jai reikalingas….

Tad buna visokiu situaciju gyvenime, kartais ir visai to nenorint tenka vaikuti auginti vienam iš tevu… kad ir kaip stengiamasi kad tik tam vaikučiui nieko netruktu, bet vis tik atstoti abieju teveliu vienam, ko gero neimanoma… (ta prasme kad bent jau turi buti jei ne tikrasis tetis/mama tai bent jau naujas tai atstojantis žmogus…..

Ne, negali.

Pažįstu ne vieną vaikiną, kuris užaugo tik su mama. Kaip pavyzdį paimsiu vieną jų: atrodo, mama tvirta, karjeristė, materialiai stabili, vaikas užaugo viskuo aprūpintas, bet nematęs tėvo figūros savo augimo procese jis jaučiasi silpnas ir gležnas, nesugebantis atstumti negatyvo. Ne, jis nėra mergaitiškas gėjūkštis, aplinkiniams jis pasitikintis savimi veiklus vaikinas, traukiantis merginas, tačiau viduje jis jaučiasi už daug ką prastesnis, nemokantis tvirtai ir ryžtingai priimti svarbių sprendimų.

Šias savybes išugdo tėtis.

Augimas vien tu tėčiu gali padaryti žalą savęs išreiškimui. Dažniausiai ( ne visada! ) tėčiai yra tvirti ir jokio silpnumo nerodantys išorėje, kartais ne tokie empatiški, todėl vaikas galėtų užaugti nelabai mokantis atsiverti, t.y. visą blogį kaupiantis savyje ir už tai graužiantis tik save. Juk tai tvirtumo bruožas!.. Neišleist į išorę, “neverkšlent”..

puikūs komentarai, net dianuko7, kuri yra aiškus pavyzdys, kad reikia abiejų tėvų ir vienas neatstos abiejų. kiekvienas iš tėvų atlieka savo funkciją šeimoje. šiaip netgi sakyčiau kad tėvo figūra tampa svarbesnė kuo vaikas didesnis.

Baisiausi vaiko pasakyti žodžiai mamai: -“tu neįsivaizduoji,kaip man jo reikia…” [iš asmeninės patirties]

Aišku, kad neįmanoma. Taškas.

Nesakykit, kad neįmanoma, jei to nepatyrėt. Užaugau tik su mama, tėčio nebuvo ir niekada nereikėjo. Jeigu jums atrodo normalu augti su abejais tėvais, man taip pat atrodė normalu augti tik su mama. Ir galiu ją tik sveikinti, kad užaugino nuostabius vaikus. Galbūt kaip tik šie mano gyvenime patirti sunkumai padarė mane stipria, pasitikinčia savimi asmenybe. Tai dar kartą pasikartosiu-jei teigiat, kad neįmanoma, pirma patirkit tai, ir tada žinosit įmanoma ar ne.

@miglucik visiškai sutinku.