Košmaras
Ši tema perkelta iš senojo forumo archyvo. Datos ir slapyvardžiai palikti kaip buvo.
Iškart atsiprašau už anonimą, bet čia yra žmonių, kurie mane pažįsta tai nenoriu apkalbu.
Vienu žodžiu patekau į tokią situaciją, jog įsidarbinau į darbą, kurio nenoriu, nemėgstu gerklei gumulas stovi ir kurį šlykstu dirbti. Išeiti iš jo negaliu, nes reikia išdirbti 3mėn, o jei neišdirbus šio laiko nori išeiti lauk privalai susimokėti tam tikrą sumą pinigų, ale už apmokymus, o aš juose buvau tik 1 dieną. Financiskai šiuo metu labai prastai. Nežinau net ką daryti, kaip elgtis. Kaip tyčia skelbimų dėl darbo į kurį gal priimtu mane nėra.. Dar be šitos problemos tai dar bėda, jog žmogus kurį myliu, dievinu ir be kurio gyventi nesinori – atšalęs. Įjungtas toks abejingumas, šaltumas. Tai išvis mane drąsko, nebesinori nieko. Nebežinau ko imtis, kaip elgtis bei ką daryt. Kaip reikia apeiti, kaip elgtis, jog žmogus tau daugiau dėmesio rodytu. Patarkit dėl abiejų situacijų… Išdurnėsiu.
Kiek dar liko?
Galite pasiimti biliotenį, jei tik išeis (gal per pažįstamus, net nežinau) ir turėsite bent kažkiek laiko nedarbui
3 mėnesiai, tai ne 3 metai, truputį susiimkit ir pakentėkit šį laiko tarpą dėl darbo, visgi ne už dyką dirbat, sakėt nelengva su finansais, tai vis kažkoks pinigėlis į namus… O dėl vyro, pabandykit kažkiek laiko nelįsti į akis, t. y. taip pat “įjunkite” šaltumą, ignorą, jei jis Jums kažką jaučia, turėtų sunerimti ir pats parodyti dėmesį Jūsų situacijos, charakterių nežinau, bet daug kam suveikia… Stiprybės
visi 3 menesiai ;/ nes katik pradejau dirbt… o valytoja sake padare tokia sistema, nes daug kas issilaksto;/
kiek laiko jau dirbat tam darbe?
3 mėnesiai nėra taip jau daug. galima priprasti. aš kaip tik neseniai buvau pakliuvus į lygiai tokią pat situaciją. pirmas 2 savaites buvo totali tragedija,bet paskuj pripratau ir man net pradėjo patikti. kaip tik užvakar išėjau iš darbo dėl asmeninių priežsčių,tai net buvo gaila išeiti,norėjau pasilikt
kelias dienas dar tik. laikas stovi vietoj. ;/
dėl darbo tai įsijunkit “man vienodai” režimą ir pakentėkit. Tiesiog darykit darbe ką jum reikia, susikoncentruokit į patį darbą, laikas greit praeis, 3mėn nėra ilgas laiko tarpas. Pagalvokit, kad pilna žmonių, kurie visą gyvenimą dirba nekenčiamą darbą
Dėl mylimo žmogaus tai patarčiau atsitraukti ir nebelysti į akis. Taip gal susivoks, kad jūsų reikia ir pats pradės rodyt dėmesį, na o jeigu ne, vadinasi nelemta jum su juo būt
o kas blogai tame darbe? pas mane daug kur kur dirbau buvo tas pats parašyta, kad turėsiu susimokėt už apmokymus, kurių pas mane netgi nebuvo. Bet kiek išeidavau tai niekas nieko nesakydavo. Gal tu pabandyk paklaust šefo ar būtinai čia reikia susimokėt..arba pradėk dirbt prastai jeigu nesutiks, kad išeitum ir atleis tada irgi variantas..O dėl vyro..ką žinau. Siūlyčiau pasikalbėt ir pasakyt, kad tau darbe ne pyragai ir jautiesi prastai, o dar kai jam nusispjaut į tave dabar – tau visai liūdna liūdna. Jei protingas gal supras. sėkmės
Buvom mes issiskyre kai atsirado kitas zmogus jo gyvenime, tada tiesa sakant miriau, tikraja to zodzio prasme. Po to as susiradau kita zmogu su juo buvau vien del to kad nebuti vienai. Bet trumpai mes pabuvom. Manasis taip pat issiskyre. po poros menesiu isvaziavo i uzsieni, bet tuo metu taip pat sioki toki rysi palaikydavom. Grizo atgal i lietuva, prasidejo susitikimai, bet buvau salta,pasakiau kad nieko nebenoriu ir pan. Bet po to vel taip isejo jog “suejome” ir dabar tokie vejai vel ;/ esam pazistami ketvirtus metus, o siaip o bendravimas 2 gal kazkur, nebezinau net.
per 6 val 1 pertrauka, na tiesiog toks darbas kuris pasirodo tikrai ne man, turi nuolat bendraut su zmonem, siulyt prekes. jei nenori turi ikalbinet moket juos apeit, visokiu aisku pasitaiko, bet sedint ten man gerklei gumulas stovi.
o kaip manot ar butu imanoma durt ragus ir nemoket tos sumos? kaip manot ar perduotu anstoliams?
1 variantas: susikaupti ir dirbti, dirbti, dirbti… saket pinigeliu trusta, kito darbo pasiulymo nera, tai kaiip gyvensit…?
2 variantas: dirbti visiskai atmestinai, konfliktuoti su valdzia, kol galiausiai jie patys panores su jumis atsisveikinti
Na autore del darbo tai is vis ne problema, pasakysiu is savo patirties , ir pas mane tokiu darbu buta , jus tiesiog ateikit pas virsininka ir pasakykit kad norit iseit savo noru o jei jusu neisleis ir grasins kad grazint pinigus kazkokius turesit (na cia jau darbo sutarti reiktu pasinagrinet) tai sakykit kaip as , kad dirbsit atmestinai (belekaip) , t.y. jokio mandagumo, skubejimo, kazkokiu normatyvu darymo, veluosit i darba ir pan. man suveike ne viena karta. O jei vistiek paliks jus darbe tai jus taip ir dybkit kaip sakiau (dekit ant visu ir viskas) pamatysit po maksimum savaites pasakys rasyt savo noru , o del vyro tai nieko patart negaliu
o čia kartais ne apie Transcom kalba eina?
Ta pati pamaniau
panasu gal kazkiek bet ne. bet taip pat susije su siulymais, skambinimais.
Prisijunkite, kad galėtumėte atsakyti.
