Cia gal ir nelabai i tema, bet gal kas zinot kada bus galima sudaryti sutarti su bendrabuciu? gal bus galima ta pacia diena kaip ir pasirasant sutarti su kolegija?

aš siūlau pirmiausia nuvažiuoti ten tik su rūbais, asmeninės hig. priemonėm, o visus virdulius, mikrobanges dar palikt namie, nes neaišku, ką turės kambariokė

ehhh šiemet kažkuri iš jūsų bus ir mano kambariokė tikiuos normalią gauti

dar turėkit savo keptuvę, puodą, indus, įrankius, dušo šlepetes, rankšluosčius, patalynę. be to, ent pas mus, neduoda nei pagalvių nei kaldrų, tai susižinokit kaip bus jūsų barake..

taip, tą pačią dieną rašai prašymą bendrikui gaut… o kažkur vasaros pabaigoj paaiškėja, kas gavo ir kas ne bent jau taip pas mane

O kur pati mokaisi?

ech, kokia smagi tema.. nežinau, ar čia viena tokia, bet taip nooooriu į bendrabutį! nesuprantu tų, kuriems čia tipo “ne lygis”. iš draugų, giminaičių pasakojimų, ten smagiausi laikai!!

Aš kažkaip apie daiktus, kuriuos vežiuosi, dar negalvoju, tik pergyvenu, kad geras kambariokes gaučiau.

eina peklon.. mąstau apie bendrabutį, bet apie daiktus net galvos nesukau.. ot tai koronę dabar turėsiu,kol mintis visas susuksiu

As,tai dar nieko nesiperku,nes avdrug niekur neistosiu,tai…

Aš irgi

Aš tai atsikrausčiau į tuščią kambarį, tai pačiai teko absoliučiai viską atsivežti ar nusipirkti: nuo užuolaidų, baldų iki šakučių. Užtat dabar turiu problemą, kad nerandu, kam papigiai parduoti beveik naują spintą, stalą, kėdę ir mikrobanginę, kurių jau nebereikia ir kur laikyti neturiu, nes jau atėjo metas išsikraustyti iš bendrabučio.

Siūlyčiau neskubėti ir nepirkti arbatinuko, rūbų kabyklos ar panašių dalykų. Nes galima bus tiesiog nusipirkti susimetus su kambariokėmis, o jeigu daiktas suges ar sulūš nebus taip gaila.

O šiaip visi daiktai elementariai kaip namuose, tik dar BŪTINAI turėsi šlepetes į dušą.

Nepersikrauk. Pradėsi gyventi – ir matysi, ko reikia. Juk ne už jūrų marių išvažiuosi

merginos, o kur reikia prasyma rasyti norint gauti vieta barake? vilnieciams duoda baraka vilniuje?;D

is anksto aciu

oj aš iš bendrabučio niekur neičiau tikrai ;D man net baisu pagalvot, ką reiks daryt po kelių metų, kai teks išsikraustyt… ypač tie pirmieji metai, po visų mokyklų, rutinų, tėvų, tai tiesiog atgaiva niekas nekvaršina galvos, darai tai, kas tau patinka ir kur patinka labai bijojau dėl kambariokės, pradžioj jos apie mėnesį net nebuvo, nes gyveno užsieny, tai teko viską pirktis pačiai, nes nebuvo nei užuolaidų, nei virdulio. na bet buvo šaldytuvas ir šluota, o tai jau šis tas galiausiai kai atsikraustė tai taip ir tapom superinėm draugėm… nesveikai daug linksmų dienų praėjo, net gaila pagalvot, kad šiemet be jos teks gyventi be to, bendrabuty išmoksti labai labai daug visokių dalykų, kurių nemokėjau gyvendama namie… tokių paprasčiausų buitinių pvz., kaip nusipirkti skaniausius apelsinus , kaip išvalyt iš pirmo žvilgsnio neišvalomas dėmes, kaip pagamint tam tikrus patiekalus, kaip ieškotis darbo ir ką sakyti per darbo pokalbius ir pan… jei sutari su savo kaimynėm tai surasi draugių iš visos Lietuvos. Tuomet atrandi netgi tokius dalykus, kaip skiriasi gyvenimas tarp skirtingų Lietuvos miestų, bendravimas ir pan…. nu ždž, patirtis neišdildoma. Dėkoju sau už savo drąsą nepasilikti savo gimtajam mieste!!!!