Kur mano meilė?
Ši tema perkelta iš senojo forumo archyvo. Datos ir slapyvardžiai palikti kaip buvo.
Visad sakiau, kad stsiras tiesiog kada reikia toks, kokio noriu ir nu vis neatrandu savo žmogaus, o laikas bėga. Aišku gyvenu svai gyvenimą, bet kai 22m. ir neturėjusi rimtų santykių, tai nu kažkaip nefaina. Iš aplinkos irgi girdžiu replikas, kad ar per saug išranki, ar tiesiog niekaip neatrandu savo žmogaus. Esmė tokia, kad būti tik kad būti su kažkuo visiškai nenoriu, bet taip norisi atrasti tą antrą pusę. Realiai gyvenimas klostosi ir dėliojasi labai gerai, turiu daug draugių, mėgstam kur išeiti vakarais, turiu ir savo pasyvesnį laisvalaikį, skaitau, užsiimu savo hobiais. Keliaujame su draugėmis, nulekiame atostogauti į užsienį, gyvenu irgi gerame būste. Realiai finansiškai irgi reikalai klostosi vis geriau ir geriau, pati pilnai save išsilaikau. Nu tikrai nesiskundžiu gyvenima, viskuo patenkinta, bet jaučiu kažkokią tuštumą viduje. Moku būti su savimi, na bet kvaila būtų sakyti, kad nebūna tokių vakarų, kada taip noretųsi artimo žmogaus šalia. Klausimas būtų merginoms išgyvenusioms tą patį kaip susiradote tą antrą pusę? Atėjo kaip pas visus netikėtai ar bandėte internetines pažintis,
užmegzti ir bandyti kuri santykius su žmogumi, kuris iš pradžių nors ir nelabai patiko? Jau nuo 17metų vis girdžiu palauk, ateis tikrai netikėtai, pamatysi, bet nemaniau, kad tiek ilgai reikėsir vis dar neaišku kada. 😂
Joo same, tuoj 21 o taip noriu tos antros puses ;/
Nu as ‘isgyvenau’ tą patį. Pirma rimta partnerį susiradau 27, bet tik būdama 28 pradėjau skaityti vintedo forumą ir suzinojau, kokia tai baisi problema buvo, kad iki tol visi mano santykiai buvo ‘nerimti’. Vyrą radau internetuose
O tinderi, badoo bandei?
Gal ateis, gal neateis, būna visaip, bet dažniausiai pasigriebiamas “daugmaž tiks” variantas, o paskui, vedus, atsiranda geresnis. Tada problem.
Informuokit, mums įdomu.
Nesuprantu kaip gali nuo septyniolikos aplinka gali ramint? Kad palauk tuoj netiketai ateis? Via nuo keliu tikimasi, kad turesi antra puse ?14?
Beveik visi mano santykiai buvo iš interneto pažinčių. Dabartinį draugą sutikau tindery, aišku ne vienas ir ne du nevykę pasimatymai buvo ar trumpalaikės draugystės…su dabartiniu esu dar labai trumpai nežinau kaip viskas klostysis, bet aš tikrai nuoširdžiai nesuprantu kaip įmanoma simpatiškai, veikliai merginai nieko nerasti.
Tai ne tik išvaizda lemia santykių susikūrimą. Yra daug dalykų kada su žmogumi kalbi tiesiog paviršutiniškai, trūksta kažkokių įdomesnių, protingesnių minčių, vertinų veiklumą, iškalbingumą, gerą humoro jausmą ir daug kitų dalykų, bent jau pagal tai aš žiūriu į žmogų tai tikrai nėra lengva susirasti tokį žmogų, kad atitiktų interesai, laisvalaikio praleidimo būdas, požiūris į gyvenimą. Bet yra tikrai savito mąstymo draugių, bet rado grynai tip top pagal save antras puses, lyg vieni kitam sukurti, idealiai. Tai čia išvaizda aplamai santykiuose aišku lemia kažkokią dalį, bet juk ne tame esmė, o dėl išvaizdos, ačiū, nesiskundžiu. 😂
Niekada nebuvai isimylejus? Daznai gi ne tai, kad susiranda visaip kaip tinkama, o tiesiog isimyli ir tada atrodo tinkamas
Visi yra skirtingi, tik laikui bėgant labai supanašėja. Įrodyta, kad net veidai po n metų supanašėja, kadangi atkartojame šalia esančio žmogaus mimikas ir pan. Iš kokio tu miesto? Galbūt norėtum susipažinti.
Paauglystėje buvę tų “meilių” bet čia kita kalba. Paskui pradėjus studijuoti galvoju oi lengvai atsiras, tai buvo daug pažinčių, tiek mieste susipažindavau, tinderis irgi buvo, pasimatymų irgi, bet kažkaip viskas neišsirurulioja, per daug skirtumų atrodo, vis nutrūksta bendravimas mano arba vaikino iniciatyva. Buvo, kada tikrai nuoširdžiai gaila ir liūdna, bet pvz užsienis tai baisiai sunku buvo kažką toliau tęsti, o buvo ir kada visiškai dzin kad bendravimas nutrūksta, net palengvėjimas ir išsilaisvinimas, kad
nebereiks forsuoti ir mėginti kurti santykius “o gal visgi pavyks”. Nu nemoku aš taip kada matau žmoguje daugiau nepatinkančių dalykų nei patinkančių. 😁
Prisijunkite, kad galėtumėte atsakyti.
