kur ta meile??
Ši tema perkelta iš senojo forumo archyvo. Datos ir slapyvardžiai palikti kaip buvo.
Sveiki,noriu pasiguosti,o galbut ir sulaukti kokio patarimo ir pan. Zodziu,man 19m.,esu tikrai pakankamai grazi,linksma mergina,bet vaikino niekada nesu turejusi(turejau tik viena pasiulyma draugauti,bet nesutikau,nes neisdrysau,bet tai jau nebesvarbu).budama 12-oje kl.cia jums guodziausi del to paties ir jus mane padrasinot,kad susirasiu vaikina,kai istosiu mokytis i kita miesta.nu ir ka,as jau mokausi,sakysit dar tik menuo praejo,bet as vis tiek jau jauciuosi beviltiskai,kad joks vaikinas i mane neziuri,niekas nesiulo draugauti,net nebando niekaip pakabinti,o kai paziuriu i vaikstancias poras,matau tiek daug tikrai neisvaizdziu merginu,bet turinciu vaikinus,o as… man taip norisi tos meiles,jus neisivaizduojat,taip norisi apsikabint mylima zmogu,jaustis su juo saugiai ir mylimai,bet dienos bega,o as vienisa… zinau,kad negalit man nieko patarti,tiesiog noriu jums pasiguosti,gal ir jum buvo panasi situacija ir ar radot ir kur radot savo antra puse? Aciu uz mintis 🙂
Man 26,neradau jokios antros puses.o jus tokia jauna,nera ko taip jaudintis.ateis laikas tai meilei
Pažįstu kelis vienišius su panašia “problema”. Gautųsi gal neblogas tandemas
Man net butu geda su tokios pacios situacijos zmonemis susitikti, man net geda sakyti, kad niekada nesu vaikino turejusi, ech…
Gal čia ir bus problema? Nesugebėjimas savęs mylėt? Vis tiek pradėjus santykius pasimatys, kad neturi patirties tokiuose dalykuose ir šiaip.. nepagrįsta gėda. Kažkas tik džiaugsis radęs tokią.
Kodel manot, kad saves nemyliu? Nors gal jus ir teisi, tik nezinau, is kur taip gerai zinot
O kaip tuomet pamilt save?
Problema tame, kad daugelis laukia kol ateis ta stebuklinga meilė, kaip iš dangaus nuleista. Nieks neateis, nėra jokių skirtų antrųjų puselių ar likimo dovanėlių. Yra žmonės, kurie esant įvairioms aplinkybėms susitinka, randa bendrų interesų, atsiranda simpatija ir toliau vystosi santykiai su jausmais. Apsidairykite aplink, juk galbūt turite vaikinų draugų, kažkokių pažįstamų. Pažvelkite į juos kitu kampu, naujai. Taip pat nebijokite ir pati rodyti iniciatyvos, drąsias merginas vaikinai taip pat mėgsta Ir nesiekite meilės desperatiškai, nes tai niekada nesigauna. Esat jauna, begalinis gyvenimas prieš akis. Gyvenkite kuo socialiai aktyvesnį gyvenimą, didesnė tikimybė sustikti įdomių žmonių
nu tai ka cia pribursi? Arba zmones susitike patraukia vienas kita, arba ne. O susipazinti galima ivairiai: ir mieste, ir sporto klube, ir bare, ir mokslinimosi vietoj, ir draugu baliuj.
Galima ir internete susipažint
Tikrai nera taip, kad laukciau kazkokios tobulybes, priesingai, as taip istroskus tos meiles, kad turbut sutikciau beveik su bet kokiu vaikinu bendrauti, bet kad va niekas nesiulo bendrauti. Beje, draugu vaikinu neturiu, as kazkokia keista, ar kas man yra, kad turiu tik draugiu merginu ir nei vieno draugo? Nes man kazkaip turet drauga vyruka prilygsta tureti vaikina, nezinau, as keista, o jeigu tenka su kokiu vyruku pakalbet, tai issilydau, jauciuosi taip, lyg jam patikciau, nors zinau, kad taip nera, zodziu, as keista….
Parašyk man į PM
tavo klaida ir yra tai, kad tu taip desperatiškai ieškai to vaikino, jog be to gyvenime nieko kito net nebematai. pamąstyk, ką gali duoti su tavim bendraujančiam žmogui? patobulink išvaizdą, kad sulauktum daugiau dėmesio, bet taip pat nepamiršk tobulinti ir savo asmenybės. pasitikėk savim, nebūk nuoboda, tobulink humoro jaausmą, ugdyk savo žavesį.. ir nežiūrėk į kiekvieną sutiktą vaikiną kaip į potencialų partnerį, tai apgailėtina.. o šiaip vaikinai, bendraudami su mergina jaučia, ar ji laiminga pati su savimi, ar jai, visgi, nežmoniškai reikia šalia savęs turėt bet kokį vyriškos lyties atstovą. ir, patikėk, nuo pastarųjų jie linkę bėgti, nes kas gi norėtų būt su tokiu savęs nemylinčiu ir asmeninės pilnatvės kitame asmenyje ieškančiu žmogum?
Vat butent, gerai pasakei, as žiūriu į kiekvieną sutiktą vaikiną kaip į potencialų partnerį, nors zinau, kad tai apgailetina. Bet manau, jog dabar pamilciau bet koki, nes as greitai isimyliu, jeigu mane isimyli(taip buvo su vienu vaikinu, su kuriuo nesutikau bendrauti, jis mane mylejo, o as ji pamilau kai issiskyrem visam laikui…), taip kad joks vaikinas, manu, nejaustu, kad jis man nepatinka, nes man dabar bet koks vyriskas prisilietimas tiktu, jezus, net jauciuosi kazkokia meiles maniake
Beje, net nezinau, ka galeciau pakeisti savo isvaizdoje, nes kai kurie zmones man sako, jog esu grazi, o ir paciai tokia esu, tad manau, jog net neturiu ka cia keisti savo isvaizdoje… :/
mano pilna draugiu kurioms tuoj 22metais ir nera turejusios vaikinu ir net nesimato,kad noretu..nes dziaugiasi gyvenimu,ir turi veiklos,ir zino jog ateity bus tas bernas
As irgi turiu veiklos, bet tai nereiskia, jog jei turi veiklos, tai jau nereikia antros puses.
Prisijunkite, kad galėtumėte atsakyti.
