Labai tikiuosi, nes naktim nemiegu, kaip bijau uz vairo sest. ..

Gerą dozę juoko gavau temukę perskaičiusi.

Aš ir čia šeštadienį laikiausi mokyklinį pravažiavimą. Išvažinėjau aikštelę ir išvažiavom į miestą, o ten tik įvažiavus mašinos pradėjo pypint ir rodyt pirštais. Aš jau panikoj, galvoju velnias, ką dabar prisidirbau, jau būsiu neišlaikius. Ir žiūriu taip gražiai nurieda mūsų ratlankis.. Pasirodo kai aikštelėje važiavau per estakadą matyt kliudžiau ratlankį

Pas mus ji labai siaura, reikia tip top įvažiuoti, kitaip nepratilpsi, tai matyt ir nepratilpau biški Gerai, kad bent jau vis dėlto išlaikiau tą mokyklinį

Atsimenu buvo pirmi mėnesiai, kai teises turėjau, ir stūmiausi atbulinio draugo kieme ir sakau jam: pala, tuoj įjungsiu antrą atbulinio pavarą. tai dar dabar prikaišo tai, nors jau metai praėjo.. kaip gėda buvo..

Aštuonių metų vairavimo proga prisidirbau ir aš juokų Rugsėjo antrąją atvažiavau į mokyklą ir kaip visada parkavausi atbula prie sienos, o mokyklą renovavo. Kadangi labai lijo, o aš “gražuolė” ir akinių neužsidėjusi, tai išgirdau tik beprotišką triukšmą, pavažiavau truputi į priekį ir išlipusi nubėgau apsižiūrėti ką jau prisidirbau, bet bamperis sveikut sveikutėlis o pasirodo, prie pat sienos iškastas griovelis ir pamatas toliau nei likusi siena, tai aš po ja ir palindau nubrozdinau bagažinės dangčio viršų galvojau, kad apsižliumbsiu, bet aplinkui buvo ir mano “meną” matė nemažai mokinių, tad oriai nusijuokiau ir nuėjau į mokyklą o gėda tai be proto didelė buvo

dar senais laikais labai, mazai tos patirties buvo, bet svarbu sustrumo iki ausu…zodziu nusprendem nakti vaziuot aplankyt draugo mociutes (ji uz kokiu 50 km nuo maniskes gyveno), nu atrakcija, belen pavairuot p ascona tokia jau buvo, kad vajai, matyt akumas pasedes gerokai, ar jungimo kokio nebuvo, zodziu minam kazkokiu misku, bet kelias toks 3m asfalto plocio, nu super, bet vingiai kaip belen kas vidur misko…zodziu varau kokia 60 ir pyst, ziuriu visos lempos uzsidege skydelyje, zodziu variklis sustojo, automatiskai pompuojasi stabdziai, vairo blokas ir pan, bandau vaziuojancia kurt – nifiga…draugas sako, isjunk lempas – suveiks, nu ir isjungiau….varant misku ant 60 tamsia nakti…gerai, kad suvokiau mygam, kad kaip durne pasielgiau, staigiai ant stabdziu skeliau ir aciu dievui….sustojau.. ant skardzio krasto…dar metras ir graziu dzukijos misko skardeliu lektume merkio link…ir buk tokiai durnai tundros gludumoj lempas isjungt vaziuojant tarp medziu pakankamai neletai…nu bet bebuvo 18 meteliu, galvelej vejai siaute…gerai, kad pasiseke, nes kairej skardis, o priesais kapota kazkoks medis ne kaip pasirode..nuo tada dzin, kad ir per kamsti uzgesta variklis, as neskubant apsiziuriu iranga ir tada tik nusprendziu ar isjungt lempas ir bandyt kurtis, ar jau traukt telefa ir skambint, kad amen ir lai pypsi galas kiek nori, o kas man, mano plaukai sviesus, man galima juokauju, nuo tada 15ka metu va jau, kaip i miskus naktimis nelendu. tai panasios istorijos kai masina kazkaip ant traukinio begiu sustojo, tai vos traukinys per milimetrus nenunese lauk, zodziu gyvenimas permastytas buvo per 5 sekundes, tas pats buvo, kai ant smelio kalno masina ale rastu paremem, kad nenulektu atgal ant asfalto , kad mociute nepamatytu, na dar is serijos kaip ir seno kadeto kazkokios kalpokus traukem, nes viena pameciau, prireike mat, amzinai prisegtu paltu durimis asfalta sluostau, dabar tai kepures net negaliu uzsidet – netelpa i masina, bumbulas glosto lubas ne karta i priesinga juosta isisukus esu patamsy mieste, kai skiriamoji juosta buna nu ir nieko – vaziuoji priesais kazkoki ruoza, nu pasitraukia masinos karta su arklaisi masina ir griovio traukem, nes niekas nesupratom, kaip ji ten lygioj vitoj ant dugno taip pasiskersavo, kad pakibo ir nesieke ratais zemes, o tik siubavo tai viekiemyje arkli medziojom ir tie amzini bernu prikolai kai masina issivalai, blyn…vaziuoji atidarytais lanagias, nu vasara, grazu, tai tie nusispjaut noti, uzdaro langa skubos tvarka ir terkt charke kokia…nu blyn… tai visoms gi visko nutinka,

jo su tais atbulinaiis irgi geras, man taip sutapo, kad dar 1999 gavau masina dovanu 18kos proga ir dar i mokykla gavau pavazinet va su ja nu tai aisku per pertrauka snikersu tai i maxima, kurgi kitur, na pasistaciau, viskas ok, atejau ir tokia pat tvarka atgal, tik ziuriu galiniam veidrody – antras golfas i virsu i apacia, vo blyn…ivaziavau nu bet tikrai gi kaip ir nebuvo ten jos…kiek as ten uztrukau, zodziu islipu, ziuriu motera su vaiku palei parde sukiojas, sakau cia jusu masina? jin sako ne, nu paziurejau – nieko blogo ner nei jam nei man – kabliai susiremem, tai sakau tai ate ir nuvaziavau

o siaip va praeita ziema prikolas buvo, zodziu sedziu namie klp, skambina man vyras is vln ir sako, dova eik i kiema paziuret, tau i masina ivaziavo kazkas, man mentai skambina vo tai tau, o man tai negali pasukt? kaip jie mano vyra rado? ne mane, o vyra? bet tas zmogus saunuolis, netycia islydo i mano masina, sau labiau susilamde viska, man net ibrezimo jokio – bet vistiek paskambino ieskot masinos savininko, bet keista, kad masina mano vardu buvo – o mano vyra kazkaip surado uz 300 km tuomet bedirbanti

tas su sankryza geras super.. pasitaiko pasitaiko…su tom mechaninem dezem as tai palei perejas kai sliauzia poreles – tai specialiai pagazuoju 105kW, kad issigande begtu lauk greiciau nuo trasos o siaip siandien norejau vienai keturakiai rimtai skelt i tarpuaki – kaip varesi priesais is kazkokio kiemo – gerai, kad sone tuscia buvo – atsitraukiau, bet maniau blokuosiu kelia ir susistabdysiu, bet jau velavau vaika is darzo pasiimt, pamasciau ot pasiseke jai …rrrr… o kaip tycia registratoriaus nebuvau uzsikabinus, nenorejau apsikraut daiktais iki darzo, nuo ryt vel kasdien imsiu, nes klp vairavimas – katasrofa, tris metus vazineju – nu niekaip nepriprantu, vyras irgi amzinai keikias..kamstis is niekur cia pas mus amzinai..

Prisiminiau dar viena.. Isvazineju vasara is kiemo tokiu siauru keliuku, ant kurio dar masinu pristatyta ir is priekio atvaziuoja toks vaikinas su masina, na ir as turiu ji praleist atbuliniu vaziuot atgal, bet.. as sugalvojau geresne minti, apsisukt ratu tam siauram keliuke.. ir i prieki vaziuoju, ir atgal – nieko, galiausiai taip istrizai sustojau ir stoviu. Tas ziuri i mane akis isputes, o kokia geda, tai dar kiek pastovejes pats atbuliniu isvaziavo ir mane praleido

Išvažiavau iš kiemo su katinu ant stogo, kol pamačiau rankom mosuojančius ir besijuokiančius kaimynus sustojau, o tas ir sėdi sau kaip karalaitis, lipt nesiruošė, kol prievarta nenukėliau tai toks pirmas mano sutiktas drąsus katinas…

Prieš kelis metus sode žiūrėjau kaip pusbrolis mašiną vairuoja, pats už mane jaunesnis, kieme važinėja pirmyn atgal nes nelabai yra kur važiuot. Pasisuko jis į mane, sako nori? Nu tokia pasimetus sakau aišku. Nu tas toks šitą spausk. Paspaudžiau ir kaip šoviau aš į tvorą sodybos Tas toks išsižiojęs žiūri… Po to susigaudė, atleisk rėkia. Aš kažinau, man čia viskas vienoda. Žodžiu buvo taip, kad trenkiaus dar į obelį su galu mašinos. Stiprokai taip. Gerai, kad mašina netikra buvo. Atimė pultą iš manęs. Daugiau nebegavau radijo bangom valdomos mašinos pavairuot

Ai, dar esu laivelį vairavus ar kaip čia pavadint, irgi radijo bangom valdomą. Tai po to pusbrolis keikdamasis plaukė iki karjero vidurio maždaug, nes apverčiau tą laivelį valdydama. Lėktuvėlio pavaldyt taip ir nedavė.

Nuo tada nieko negaunu pavaldyt. Nei automobilio tikro kas duoda pavairuot, nei netikro

Mano visi kvaili nutikimai, deja, nutiko su tėčio palyginus brangiai kainuojančia ir labai mylima mašina… Vien faktas kaip jis tą mašiną brangina daro tuos nutikimus gan juokingus. Pirmasis buvo kai ruošiausi egzaminui Regitroje, važiavau su M raidele, lėkiau autostrada ~100km/h greičiu, na ir nutiko, kaip jau minėjo kelios panelės, taip, kad vietoj ketvirto bėgio įkaliau antrą.. Jėzus, vos per priekinį langą neišskridom o tėčiui streso, neduok Dieve suvarysiu ką nors.. O antrasis buvo didi gėda, kai jau išsilaikiau teises, na ir sugalvojau Kalėdų proga tėvelį su jo mašinėle nuvežt į restoraną pavalgyt. Viskas ėjos labai sklandžiai. Ir vienoje sankryžoje užsidegė raudonas šviesoforas. Sustojau, iš to mandrumo kaip gerai važiuojasi atsipalaidavus visa, na užsidegė žalias, pradėjau važiuot ir… užgesau! o iš galo važiavus panelė ėmė ir barkštelėjo užpakalin… Galvojau apsiverksiu. Tėčio vieninteliai žodžiai tuomet buvo “tik nieko nesakyk mamai”. Iki restorano jau irgi važiavo tėtis… Gerai, kad baigėsi laimingai – nubraukė turbūt tik purvus ir kažkiek dažus, taip pat jaučiaus mažiau kalta, nes draudimas išmokėjo šiek tiek pinigėlių..

kazkaip pralinksmino parodija, smagu prisimint savo pirmuosius vairavimus