Busiu anonime, nes tokia dbr ir jauciuosi, lyg nematomas zmogus sioje zemeje.. Esme, kad nebezinau, kas su manim darosi. Man atrodo man tuoj prasides depresija.. Papasakosiu kaip as jauciuosi paskutinius sakykim 3menesius. Per pastrauosius 5men mano gyvenimas apvirto aukstyn kojom. Nutraukiau 5m. draugyste, turiu kita vaikina. Baigiau mokslus. Isejau is darbo. Nuo to viskas ir prasidejo.. Su naujuoju draugu elgiuos negraziai, jauciuosi su juo budama kazkaip ne taip (bet beda tkr ne jame, kaip vaikinas jis nuostabus zmogus, traukia ir t.t) Ieskausi darbo, nerandu. Dienas praleidziu namie, nuotaikos pastoviai nera, esu suirzusi, mane viskas trikdo, nepasitikiu savimi, jauciuosi stora (nors tokia nesu) ir pati baisiausa sioje zemeje.. Drauga mane tokios mano nuotaikos irgi uzkniso, bet as tiesiog nebesugebu dziaugtis niekuo. Manes nedomina visiskai NIEKAS.. Neturiu jegu nieko daryt net pasivaiksciot iki parduotuves, jauciuosi silpnai. Draugas sako: prisigalvoji, maziau galvok, maziau stresuosi.Bet as negalvoju, as jau is pat ryto tokia atsikeliu, as beprotiskai noriu dziaugtis gyveniu, atrodo turiu viska, bet sirdyje jauciuosi tokia tuscia, vienisa.. Nezinau ko noriu, neturiu drauges, ji uzsieni, ir ji senai sake, kad as esu ziauriai savimi nepatenkintas zmogus..