Labai labai man liūdna
Ši tema perkelta iš senojo forumo archyvo. Datos ir slapyvardžiai palikti kaip buvo.
Užkniso viskas ir užknisau pati save. Miegot patinka = miegojau kiek norėjau = pamiegojus ilgai aš nelaiminga. Valgyti patinka = valgau daug ir esu laiminga = storėju, todėl nelaiminga = nevalgau, bet vistiek stora. Daugiau man kaip ir niekas nepatinka, tai ką daryti
tai vėl iš naujo tą patį
O čia jau puse atsakymo turiu – nedaryti daugiau niekada to pačio, tik va dabar neaišku kimšt picas ar salotas
Ką jau čia padarysi, belieka tik verkti…
Būna, pati išgyvenu panašų etapą. Paprastai tokį “užsiknisimą” sukelia rutina. Gal pagalvosi, kad “tikrai neee”, bet žinok, čia rimtai. Iš pradžių sunku suprasti, bet visi žmonės kažkuriuo momentu pradeda gyventi pagal kažkokį ritmą ir įkrenta į kasdieninius pasikartojimus. Taip žmonės sutverti, mes labai linkę į įpročius ir pasikartojimus, nes tada smegenims mažiau dirbti reikia. Pvz einam į darbą tuo pačiu maršrutu, ryte atsikėlę ruošiamės pagal tą pačią tvarką ir panašiai. Rutina taip pat sukelia saugumo jausmą – darai ką gerai žinai ir jokio streso. Bet jei tų pasikartojimų per daug, pradeda važiuoti stogas – smegenys ieško iššūkių. Pasidarai nelaimingas ir net nežinai dėl ko, priežasčių ieškai nereikšminguose dalykuose. TAIGI! Ką turi kasdienybėje keisti turi nuspręsti pati. Išlipk iš komforto zonos ir prašviesės akyse iškart.
Skamba įtikinamai, bet labai abstraktu, vistiek nežinau ką rytoj keisti ir veikti
Persižiūrėk savo dieną. Jei rytoj kur turėsi išeiti iš namų, pasistenk kuo didesnį atstumą nueiti pėsčiomis, turėtų būti graži diena. Parduotuvėj nusipirk ką nors, ko niekada neragavai – kokį vaisių įdomų. Parašyk draugei ar klasiokei, kurios nematei šimtą metų. Kad ir nesibičiuliavot – visvien būna smalsu, kaip kai kuriems žmonėms sekasi. Nusipirk kokią žiauriai gražią užrašų knygelę ar planuoklį, kur kasdien parašytum, kas įvyko gero. Jei nieko – tai tada kažką nupieštum ar kokią citatą parašytum. Nueik į kvepalų parduotuvę ir prisiuostyk brangiausių, bet nieko nepirk. Arba pasipuošk, nueik į batų parduotuvę, užsidėk mandriausius aukštakulnius, pasistaipyk ir išeik . Parsinešk iš lauko ir į mažą vazelę pasimerk pavasarinių gėlyčių ar žolyčių iš kiemo.
Arba parašyk man . Kartu liūdėt įdomiau.
Prisijunkite, kad galėtumėte atsakyti.
