Labai mazo patarimo!
Ši tema perkelta iš senojo forumo archyvo. Datos ir slapyvardžiai palikti kaip buvo.
Sveikos, kaip manot, ar susitaikyti su vaikinu, jei skyrybos ivyko pacio iniciatyva? Jokiu isdavysciu ir t.t., tiesiog taip gavosi. Kentejau, bet laikiau viska savy, lyg ir buvau susitaikius, nei draskiaus, nei ka, tiesiog prijaukinau save, kad viskas – taip turi buti. Ir stai jis atsirado vel su ta mintimi, kad jis vel nori buti su manimi, ir kad be manes negali.(p.s. kai gerai pazistu, tai cia jam buvo labai sunkus zingsnis prisipazinti) Neslepsiu, tikrai stipriai tebemyliu ta zmogeli, bet ko man griebtis, i ka isikibti priimant protinga sprendima?
zinokit ir pas pacia kazkoks keistas jausmas tiesiog vos ne vercia – pasakyk jam, kad ir tu nori o sekmes man tikrai prireiks… Sakoma, kas pasistengs del savo laimes, jei ne pats… Jauciuos kaip paaugliuke siuo metu, kuri nesutvarko savo paauglisku minciu)))) Bet o ka daryti, kai sirdis tiesiog vos ne rekia is skausmo Tik mastau dabar, kaip paciai prabilti
Prisijunkite, kad galėtumėte atsakyti.
