sveikos, merginos, rašau, norėdama paprašyti patarimų. galbūt čia yra merginų, susidūrusių su tokia situacija. Taigi, man 18, aš abiturientė, atrodo, vieninteliai gyvenimo rūpesčiai turėtų būti dėl mokslų, stojimų ir ateities, bet. Problema mano šeimoje. Augau su tėvu alkoholiku, šeimoje nevengiančiu panaudoti ir smurto (tiesa, prieš mane – tik psichologinio). Mano ankstyvos paauglystės metais mama sugebėjo išsivaduoti iš tos santuokos, nors ir labai sunkiai, tačiau jau atrodė, jog prasigyvenom, pradėjom naują gyvenimą, bet.. ji pradėjo vis dažniau išgėrinėti.. įdėjus visas pastangas, atrodė, kad tą problemą jau įveikėm, tačiau. gyvenu nedideliam mieste, mamai šiais metais sumažino atlyginimą ir turim labai didelių bėdų su finansais, tad ta bėda atsinaujino.. ir dabar ji kur kas stipresnė negu buvo.. gal dėl vidinių išgyvenimų. (mama sirgusi depresija, mėginusis nusižudyti, lankiusis pas psichologus). į alkoholizmą ji klimsta vis giliau, vis dažniau prisigeria vos grįžus iš darbo, vakare prasiblaivius geria vėl ir vėl, tačiau nepripažįsta turinti bėdų.. Kaip padėti žmogui, jei jis nepripažįsta turintis rimtų problemų? Ką daryti? nes kasdien stebėti, kaip brangiausias žmogus lėtai žudo tiek save, tiek mane – per skaudu.. Gal kuri giminėje/šeimoje turėjot panašų atvejį? kaip elgėtės?