Su juo nei prasideda, nei baigiasi pasaulis….Paprastai vyrai i asaras reaguoja, na jei tu jiems kazka reiski…Mano subjektyvi nuomone, kad kazka susirado…Taciau tai taip subjektyvu..

Nebuk is tu naiviu panu kuri galvoja kad va turiu tik kad turet tai koks pointas tau isvis su juo but kartu kai jis i tave nereguoja kaip tau sunku tu pati biski pamastyk kaip tu save zemini pries ji.. Patarimas tau mest ji ir eit iskelta galva bus tas zmogus kuris tave gerbs ir myles… buk stipri sekmes gyvenime tau ps : isiskirsi pamatysi kas kam rupejo reikes taves pats atsliaus po kojom,,.. sekmes

Vyrai ašarų nemėgsta…Gal turi kažkokių problemų ir būtent todėl taip elgiasi…

Uz 1-na patarima 5 litai, tinka ?

P.S. Pralinksmekite, joks vyras nevertas Jusu asaru ! Jus jauna Mergina ir dziaugkites gyvenimu!

Busiu atviras: siuo atveju kukciojimas man panasus i liguista nora atkreipti demesi i save. Teisi Renata – sugebek pasirupinti savimi. Buk nepriklausoma, pirmiausia mylek save, o tuomet ir kiti tave myles.

Kristi, pirmiau tu sugebėk pasirūpint savimi. Tai yra žiauru, kai be jo nežinotum kuo užsiimti. Baisi klaida, kai kitas žmogus tampa visu tavo gyvenimu. Mylinčių žmonių gyvenime tvyro harmonija, kurios verta siekti. Šitoj vietoj yra santykių krizė. Ir arba pereisit, arba išsiskirsit. Tik tie du keliai. Gal tiesiog reikia išlaukti ir atsigręžti į save?

Parašysiu savo nuomonę, į kurią, žinoma, gali ir neatsižvelgti. Pirmiausia – moterys ir vyrai yra labai skirtingi. Kad ir reagavimų į problemas. Mes linkusios apie tai kalbėti, išsilieti, pasidalinti su mylimu žmogumi, o vyrai užsidaryti, nutylėti, bandyti susitvarkyt vieni.

Jei jis turi problemų, tai nemanau, kad gerini situaciją su priekaištais ir kaltinimais. Taip kaip ir jis negerina situacijos ignoruodamas tavąsias problemas. Pradžiai siūlau pasikalbėti, bet ne su pradžiom “TU visą laiką..”, “TU niekada..”, kurios jį pastatytų į ginybišką poziciją. Tiesiog ramiai susidėliok, ko konkrečiai tau trūksta iš jo, kaip tu jautiesi, ko ilgiesi iš judviejų praeities. Ir kabėti “Aš jaučiuosi…”, “Aš norėčiau”,

O į klausimą “gal perdedu?” Manau, kad taip. Manau, kai tu jo klausi ar jis tave myli, ištikrųjų ne jo atsakymo žodžiais lauki, o kad kažkaip įrodytų, kad galiausiai nusiramintum ir patikėtum. Tokios jau mes Pačios laukiam žodžių, o iš tiesų norim visa ko kito Iš to ir kyla visokios mintys apie ultimatumus. O ką tu jam pasakysi ultimatumu? “Arba pamiršti visas problemas, pasidarai nebešaltas arba – aš?” Pagalvok, ką jis turėtų padaryti, kad patikėtum jog jis vis dar tave myli?

Ar galėtum parašyti kas tau vis dar patinka ką jis daro? Ir kokios smulkmenos erzina, ko jis anksčiau nedarydavo? O gal visada taip buvo, tik dabar erzinti pradėjo?

Tikiuosi gal kokių minčių pagalvojimui rasi pažvelgt kitaip į šitą reikalą Nors kita vertus tik tu pati geriausiai ir žinai atsakymą, nes pati esi būtent toje situacijoje Sėkmės mergyt

Man šiaip labiausiai glumina žodžiai “be jo daugiau nieko neturiu”. Siūlyčiau susimąstyt labai, ar tikrai jį myli, ar čia tiesiog liguistas prisirišimas. Mylintys vienas kitą žmonės stengiasi daryti viens kitą laimingus.

O dėl pokalbio, tiesiog išdėstyk, kas neramina, nieko neslėpdama, bet konkrečiai, ne “per aplinkui”, nes dažniau vaikinai mėgsta konkretumą. Mąstyk plačiau, neužsiciklink, nesusiaurink savo pasaulio tik ties juo.

Susėskit ir ramiai pasikalbėkit. Tegu jis pirmas pasako, gal ir JIS turi kokių nors priekaištų? Tada atsargiais žodžiais paklausk kas yra negerai… Gal viską išsiaiškinsit ir bus gerai O gal paprasčiausiai jis pavargo nuo tavęs (būna,kad žmonės atsibosta…), padarykit pertrauką.. Linkiu kuo didžiausios sėkmės. Ir būtų labai įdomu kaip viskas baigėsi.

Tik nekalk prie sienos…