Viskas labai aiškiai ir paprastai pateikta, svarbiausia viską perskaityt ir pabandyt suvokti

Priedėlis – tai pažyminys, išreikštas daiktavardžiu ir suderintas su pažymimuoju žodžiu bent linksniu.

Priedėliu dažniausiai pasakoma profesija, pareigos, tautybė, giminystės ryšys, apibūdinamos kitos asmens, daikto ar reiškinio ypatybės.

Atskubėjo klėtin ir mano mokytojas Strazdas su persigandusiu Papieviu.

Tuomet lietuvius karius aplankė keletas rašytojų.

Kedulių Katrė, antroji duktė, skinasi iš visos šeimynos ne tik grožiu, bet ir būdu.

Žvirbleliai kanaplesėliai linksmai čirškauja apie gandralizdį.

Ypač dažnai priedėlio prireikia asmeniniais įvardžiais išreikštoms sakinio dalims patikslinti, sukonkretinti.

Mes, sodžiaus žmonės, taip kaip giminės, viena šeimyna.

Mums, vilkams, sunku gyventi.

Jisai, Pranukas, už visus kaltesnis.

Priedėliai neretai išplečiami kitais žodžiais.

Atgimimo poetas Maironis savo eilėraščiais žadino tautą.

Tik erelis, drąsusis erdvių paukštis, sakosi kartą praskridęs pro Auksinius kalnus.

Priedėlis, kaip ir išplėstinis būdvardinis ar dalyvinis pažyminys, gali eiti ir prieš pažymimąjį žodį, ir po jo. Po pažymimojo žodžio einantys priedėliai paprastai išskiriami kableliais.

Priedėlis gali turėti jungiamąjį žodį ypač, būtent, tai yra (t. y.), vardu, pavarde, kaip ir kt.

Mokiniai, ypač pradinukai, dažnai žaidžia kvadratą.

Neologizmai, t. y. naujadarai, papildo žodyną.

Kitą kartą čia gyvenęs vienas žmogelis, pavarde Perkūnas.

Jam, kaip naujokui, viskas čia buvo nepažįstama.

Naminiai gyvuliai, kaip antai: arklys, karvė, avis, kiaulė ir kiti, labai naudingi žmogui.

Isplestinis reiskia ir keliu ir daugiau zodziu, pazyminio reiskia turi buti is tu zodziu bent vienas zodis atsakantis i klausimus: koks, kokia, kokie, kuris ir t.t. Bet negali buti zodzio kuris(jungiamojo zodzio, kuri, tokia, anokia, sioka ir t.t.),pvz: Šuo, kuris daug loja, nekanda.

pridelis yra placiau paaiskinantis zodis, daiktavardi. mano mama yra mociutes dukra. tai mociutes dukra yra priedelis. dar pvz: Pamačiau Aistę, Giedriaus pusseserę, ir pakviečiau pietų. (giedriaus pussesere yra priedelis)

Pažyminiai, suderinti su pažymimuoju žodžiu gimine, skaičiumi ir linksniu, yra derinamieji. Jie reiškiami būdvardžiais, dalyviais, taip pat būdvardiškai vartojamais skaitvardžiais ir įvardžiais.

Pažyminiai, nesuderinti su pažymimuoju žodžiu, yra nederinamieji. Jie reiškiami daiktavardžio ar įvardžio kilmininku, taip pat įnagininku, linksniais su prielinksniais, veiksmažodžio bendratimi.

Laaabai paprasta. Paaiskinau savais zodziais. Mergyt, privalai si dalyka suprasti.. sekmes. jei kas rasyk

Derinamieji pažyminiai, išreikšti būdvardiniais ir dalyviniais žodžių junginiais, yra išplėstiniai būdvardiniai ir dalyviniai pažyminiai.

Mato jinai gražų, didelį sodną, pilną žydinčių medžių.

Kokį sodną? – pilną žydinčių medžių.

Saulės užlietuose laukuose nuostabiai greit kilo rugiai, žadėdami gausų derlių.

Kokiuose laukuose? – saulės užlietuose.

Minčiai, lekiančiai šviesos greičiu, nepakanka vien šalies gimtos.

Šviesa krito pro langiuką, iškaltą uoloj iš viršaus.

Pro langą Ieva mato akmenimis grįstą gatvę.

Siauras takelis, išmintas per pusnis, parveda Justę į namus.

Išplėstiniai būdvardiniai ir dalyviniai pažyminiai gali eiti ir prieš pažymimąjį žodį, ir po jo. Po pažymimojo žodžio einantys tokie pažyminiai išskiriami kableliais.

Pažyminiai, nesuderinti su pažymimuoju žodžiu, yra nederinamieji. Jie reiškiami daiktavardžio ar įvardžio kilmininku, taip pat įnagininku, linksniais su prielinksniais, veiksmažodžio bendratimi.

Artėjo pavasario darbai.

Kokie darbai? – pavasario.

Šile dar labiau pakvipo pušelių sakais.

Kieno sakais? – pušelių.

Tie žodžiai tarsi iš mūsų širdžių išplėšti.

Kieno širdžių? – mūsų.

Žmogus tamsiai žalia uniformine kepure buvo girininkas.

Koks žmogus? – tamsiai žalia uniformine kepure.

Vaikinukas iš poilsio namų grojo akordeonu.

Koks vaikinukas? – iš poilsio namų.

Mes pajutome norą kurti.

Kokį norą? – kurti.

Keičiant pažymimojo žodžio linksnį, giminę ar skaičių, nederinamasis pažyminys lieka nepakitęs: pavasario darbai – pavasario darbų, pavasario darbams, pavasario darbus; mūsų širdys (širdžių, širdims…); žmogus (žmogaus, žmogui, žmogų…) tamsiai žalia uniformine kepure ir t. t.

Pažyminiai, suderinti su pažymimuoju žodžiu gimine, skaičiumi ir linksniu, yra derinamieji. Jie reiškiami būdvardžiais, dalyviais, taip pat būdvardiškai vartojamais skaitvardžiais ir įvardžiais.

Blogi darbai akis bado.

Upėje suūkė besiartinantis garlaivis.

Danguje įsižiebė pirmosios žvaigždės.

Saulelė kaitina be jokio vėjelio.

Kaip matyti, pažyminiai blogi, besiartinantis, pirmosios, jokio yra tos pačios giminės ir to paties skaičiaus bei linksnio kaip ir jų pažymimieji žodžiai darbai, garlaivis, žvaigždės, vėjelio. Keičiant pažymimųjų žodžių linksnį ar skaičių, reikėtų atitinkamai keisti ir pažyminių linksnį ar skaičių: blogi darbai – blogų darbų; besiartinantis garlaivis – besiartinančio garlaivio; jokio vėjelio – joks vėjelis, jokiu vėjeliu…

As moku megzti megztinius, su meskiukais, dideliais gerianciais drambliukais. -isplestinis pazyminio sakinys.

Derlius buvo sunkiai sudorojamas, sunkiai pasejamas ir priziurimas. -isplestinis pazyminio sakinys.

dieve jau viską pamiršau , o kažkadatai tai buvo mėgstamiausi dalykas :d

uop

up

up