Lietuvių kalbėjimas , potemė apie Didžiają Literatūrą
Ši tema perkelta iš senojo forumo archyvo. Datos ir slapyvardžiai palikti kaip buvo.
“Rašytojas Romualdas Granauskas teigia: ,,Nei Da Vinčio kodas, nei Haris Poteris nėra didžioji literatūra. Tai, ką tą ar kitą dieną skaito, perka, graibsto ir garbsto milijonai, tėra prekė.“ Ką jūs laikote didžiąja literatūra ir kodėl?”
Kas pasirinkote šią temą?
Pasidalinkim mintimis!
Tarkim,aš manau, kad didžioji literatūra tai yra tokia kuri nesensta kuri bus skaitoma ir po 100 metų, nors žmonės keisis, keisis jų įpročiai, skoniai, bet ta literatūra niekad nepasens ir visad išliks įdomi ir vertinga. Ir kai pradėjau mastyt tai priėjau prie to, kad vis dėlto didžioji literatūra yra klasika.
Apskritai aš nemėgstu nei Da vinčio nei Hario Poterio, po poros skyrių numečiau, nes man tai tiesiog pasirodė nevertingos, nevertos mano laiko knygos. Bet nežinau kaip tia pagrįsti ir įrodyti…
up
up
up
Skaitau labai daug ir man ypač patinka mūsų kai kurių literatų stagnatiškas, ribotas ir provincialus požiūris į tą pačią literatūrą… Nesuprantu, kaip galima pagal pardavimų apimtis rūšiuoti literatūrą į “didžiąją” ir “ne didžiąją”. Kaip gali vienas skaitytojas nuspręsti, kad knyga menkavertė?
“Da Vinčio kodą” skaičiau, manau, kad savo žanre šitas kūrinys įspaudą paliks. “Harį Poterį” irgi skaičiau su malonumu, labai patiko. Savo žanre šita knyga taip pat puiki (apie jos “klonus”, pabirusius vėliau – kita kalba).
Be abejo, klasika yra klasika. Bet tuomet kalbėkim apie klasiką kiekviename žanre, stiliuje, laikmetyje, o ne sulig savo nosim. Beje, čia mergina jau rašė apie tai – kas nuspręs, ar pernai išleista ir tapusi bestseleriu knyga taps klasika ar ne?
Prisijunkite, kad galėtumėte atsakyti.
