Labas vakarėlis visiems. Tikiuosi, Jūsų Kūčių vakaras kupinas tik gerų emocijų.

Na, o aš prisikimšusi kūčiukų su aguonų pienų sumąsčiau parašyti čia ir pasidalinti savo emocijomis, kurios man neduoda ramybės.

Žodžiu, kurį laiką mane kankina toks keistas dalykas, net nemoku tikslingai išsireikšti. Net nežinau, kaip tai pavadinti, jei atvirai.. esmė tame, kad remontuojame naują butą, į kurį kraustysimės ~pavasarį. Tai dabartiniame bute per daugiausiai nesitvarkome. Žinoma, dulkių sunkiai rasi, bet kalbant apie spintų spintelių kraustymą ir tvarkymą nėra nė kalbos. Mamukas sako, kad tiesiog nejaučia poreikio dideliems tvarkymams, nes vis tiek kraustysimės. Šiaip esu didelė pedantė, viskas man turi būti sudėliota tvarkingai į savo vietas ir pan. O šiuo metu šitas bruožas liguistai paaštrėjęs ir žiauriai veikia. Sakyčiau net psichiškai. Prasidarius kokią spintą ir pamačius bardaką, negaliu ramiai jos uždaryt. Tvarkyt beprasmiška, kaip ir sakiau, vis tiek už kelių mėn teks viską kraustyti lauk.

Va gavau šiandien dovanų (pagrinde kosmetika, daug buteliukų visko..) Ir turiu durną bruožą viską tvarkingai susidėlioti ir pan. Nemoku va taip lengva ranka pamesti kažkur ir pamiršti. O kai nėra tvarkos, tai nieko kito kaip ir nelieka.. Tai va ir sėdžiu sugedusia nuotaika, nerandu sau vietos. Iš pažiūros esame tikrai tvarkinga šeima, butas pakankamai gerai išsilaikęs, visi tik giria, kaip gražiai ir tvarkingai gyvename, bet va aš kai užsiciklinusi, kad tose prakeiktose spintelėse nėra tvarkos, tai mane tas morališkai kamuoja ir nervina.. Gal rimtai čia kažkoks psichinis sutrikimas jau pas mane? Jaučiu net minčių normaliai išdėstyti nepavyko. Na, bet pasipasakojau, truputį lengviau.