Liudesys del geriausio draugo
Ši tema perkelta iš senojo forumo archyvo. Datos ir slapyvardžiai palikti kaip buvo.
Sveiki, rasau cia, nes labai noriu issipasakoti ir cia palikti savo skausma. Tai geriausiai supras, kurie turi augininius jau daug metu arba yra tai patyre. Mano geriausias draugas nuo vaikystes laiku – suo. Esame 14,5 metu kartu. Nuo pat vaikystes. Labai jo norejau ir labai jo laukiau musu seimoje. Visad ir visur buvom kartu. Jis nera veislinis, bet as ji labai myliu. Liudesys todel, kad suniukas pasidare ligoniukas ir ant dantenu issivyste navikai. Is paziuros atrodo sveikas ir laimingas suo. Veterinarai ivertino situacija ir galimybe – vaistu pagalba dar pagyventi arba salinti puse zandikaulio. Antras variantas, sunki operacija ir neaiskus gijimas ir atsizvelgiant i suns amziu – nerekomenduojamas. Lieka vaistu pagalba. Viena puse sunkiau eda, todel duodu tik minksta maista sunims arba koses, grikius (juos labai megsta). Dziaugiuosi, kad nejaucia skausmu, nes pasikonsultavus su gydytojais, neturetu ju jausti, be to, jis toks nekantus ir net neabejoju, jeigu skaudetu – skustusi ir nebutu toks ramus. Jis mano geriausias draugas, kiek visko esam kartu patyre. Nuolat einam pasivaikscioti i lauka. Jis tapo ne tik geriausiu draugu, bet ir seimos nariu. Jis kaip geroji namu dvasele. Neisivaizduoju kaip bus liudna ir keista neiti su juo pasivaikcioti ir kai jo gulte nieko nebebus. Namai istustetu ir nebebutu be jo tokie jaukus ir gyvi namai….Kolkas suniukas gyvibingas, tik kartais atrodo liudnas ir pasenes, surimtejes. Pagalvoju apie tai ir asaros kaupiasi, kaip as prie jo prisirisusi ir atidavusi dalele savo sirdies jam. Esu jam beprotiskai dekinga uz pamokas, nuostabu laika drauge, juoka iki asaru, atsakomybes jausma, jautruma, istikimybe ir besalygiska draugyste….
Suprantu,nes esu patyrusi ne vieną kartą,bet vietoj mirusio atsiranda kitas mielas ir pamažu širdgela nurimsta
Oj, kaip suprantu… turiu 14 metų katiniuką, kuris taip prisirišęs prie manęs… ašaros kaupiasi pagalvojus, kaip bus liūdna…
Kaip si perioda isgyventi be asaru ir liudesio? Gal turit kokiu patarimu, kaip nuraminti sirdele?
Neįmanoma neverkti. Pati prieš metus tai patyriau ir net neturėjau galimybės su tuo susitaikyti, nes visas įvyko labai staigiai… Žiauriai sunku buvo, be galo daug ašarų, minčių ir skausmo, bet su laiku pradėjau dairytis kito šuns ir jį nusipirkus supratau, kad senojo jis tikrai nepakeis, bet jis be galo nuostabus savaip, šiek tiek kitaip… Jis man padėjo šiek tiek užsimiršti ir atnešė laaabai daug džiaugsmo!
Maniškei 11-ti metai eina. Ji turi daug viršsvorio, nes močiutė nušėrė, yra trenkusis į mašiną būdama maža, tad su priekine letena jai bėdos, plius nuo svorio, ir nuo susidėvėjimo, sumušimo jai pastoviai ta koja krypsta, lipdama išgriūna, ant ledo paslysta ir pan. ir šiaip būna, kelias dienas šlubuoja, matosi, kad skauda- cypia tai žiauriai… Ir dar jai maždaug prieš metus augliukai pradėjo vystytis, ties krūtine širdies pusėj auglys tikrai didelis ir matosi, kad jai kartais sunku kvėpuot, nes matyt, užspaudžia…. Kitose kūno vietose gal dar 4-5 augliukai. Kai pagalvoju apie ją, kad turbūt ilgai netemps, ašaros bėga, pusę mano gyvenimo ji su manim nu žiauriai aš ją myliu, ir gal tas prisirišimas durnas, bet man baisu, kad nenudvėstų ji, kai manęs šalia nebus- studijuoju kitam mieste… Noriu, kad ant mano rankų ji mirtų….
Tad patikėkit, tikrai jus suprantu, ir užjaučiu
Rodėtės pas veterinarą? Jei žiauriai skauda ir cypia manau išrašytų vaistų, nes taip tik kankinasi šuniukas…
Prieš metus netekau šuns, su kuriuo pragyvenau 16 metų. Visa vaikystė/paauglystė kartu.. Ir iki šiol vis dar išspaudžiu ašarą, nes jo beprotiškai trūksta.. Tai suprantu, kaip jautiesi ir kaip bijai jo netekti;/
Prisijunkite, kad galėtumėte atsakyti.
