Liūdna dėl draugo elgesio
Ši tema perkelta iš senojo forumo archyvo. Datos ir slapyvardžiai palikti kaip buvo.
Sveikos visos,
rašau čia, nes nežinau kam galiu pasipasakot.. Pažįstamiems bijau sakyt, o tylėt nebegaliu
Taip kaip dabar jaučiausi labai labai seniai, maniau to jausmo nebeteks patirti po to kai sutikau Jį. Gavosi taip, kad visai neužilgo po mūsų draugystės pradžios aš užnėštėjau. Bijojau Jam sakyti, bet pasakiau – apsidžiaugė be galo. Apsigyvenome kartu. Ir po kelių mėnesių pradėjo vykti nesąmonės. Namo negrįždavo iki išnaktų, sakydavo, kad dirba. Atšalo, nebekreipia į mane tiek dėmesio kiek ankščiau, suprantu jei mes būtume kartu kelis metus, bet ne tada kai mes net metų kartu nesam..
Šiandien vėl iš pačio ryto išskubėjo “į darbą” iki šiol jo nėra. Jokių sms ar įtartinų skambučių nepastebėjau, bet jaučiu, kad Jis kažką turi..
Nežinau, merginos…. Tiesiog, norėjau pasipasakoti
Negerbia jūsų visiškai. Niekšas
Reikia saugotis, o dabar tik is reikalo buna ir spaudimas del vaiko, jau nori dumt. Vaikai vyrus labai atbaido, net tie kurie “nori” vaiku, veliau bega nuo tokio atsakomybes.
Bet gal jis tikrai dirba, o aš prisimąstau nebūtų dalykų.. Tiesiog žiauriai liūdna, o dar liūdniau, kad neturiu kam išsipasakoti
Dirba ? Sekmadieni? Iki 23h?kas per darbas?
tai pameginkit parasyti ka veikia ar paskambinti
Manau, jog jusu draugas tiesiog supanikavo. Is pradziu apsidziauge, o veliau pradejo suvokti, kad tai yra didele atsakomybe, kad negales viskas buti kaip anksciau. Matyt, issilges laisves bei viengungisko gyvenimo – pasidare visiskai palaida bala. Bjauru ir suprantama, kad liudna yra, jog jis sitaip slyksciai elgiasi, tai yra nepagarba jums. Juk esate nescia, jums kaip tik reikia ramybes, o ne nuolatinio streso, kur bastosi jis. Nesiulau skirtis, taciau apgalvoti santykiu perspektyvas vistik reiketu. Ir rimtai pasikalbeti su vyru/vaikinu, nes tai testis daugiau nebegali. Cia yra tik du variantai – arba jis daro isvadas, arba sukate skirtingais keliais.
Na manau galbūt jis iš tikruju dirba, stengiasi dėl jusu ir vaikucio ateities, kad nieko netruktu, o del to “demesio nekreipimo” gal jus tik labai susireiksminat, tiesiog grizta vyras pavarges is darbo. Nemanau kad reikia iskart izvelgti kazka blogo
Gal jį aplankė suvokimas, kad pagausės šeima ir jis išsigando? o nepasikalbat, kodėl tiek užtrunka? Bendradarbių nepažįstat, paklaustumėt?
Aš turiu dukrą, ne nuo jo. Tai tas šeimos pagausėjimas nebūtų toks baisus, tą prasme, kad visada mes tryse būdavome, retai kur abu dviese išeidavome. Nebent gal daėjo, kad šis vaikas bus jo, kuriuo turės rūpintis bent iki 18kos.
Jis savo firmą turi kartu su broliu. Kalbamės, sako, kad dirba ir t.t., broliui skabinėt ir klaust nuo keliu iki kelių Jis būnq darbe nenoriu, atrodysiu kaip nesveika, kuri kontroliuoja kiekvieną žingsnį, o plius ir bijau išgirst tiesą…
Jam rašiau, pasakė, kad darbe ir grįš ne už ilgo. Tai buvo 22 val.
Atvirai pasikalbėkit, jog jums neramu, kad taip ilgai jo nebūna. Tegu išsipasakoja, kas slegia. Jei ne nėštumas, tai rūpesčiai darbe.
Jis nekalba su manim apie tai kas jam yra negerai. Apskritai nežinau ar tai normalūs santykiai kai viską išpešti reikia iš jo.
Šiaip klausimas – jei žinotumėt, kad tai tikrai dėl darbo, pagerėtų? Liūdna dėl galimos neištikimybės ar dėl dėmesio neskyrimo? Nes jei trūksta šilumos, atsakymo suradimas nepadės, tik viduj palengvės. Ir jei tai iš tikro darbas, matyt tiek reikia, ir visiškai nesutinku, kurios sako, kad tokiu metu vyras nejautriai elgiasi – sakyčiau, kaip tik supratingai, nes panašu, kad šeima laikysis iš jo, meile gyvi nebūsit. Ir tokiu atveju situacija ilgą laiką nesikeis, teks apsiprasti su naujais pokyčiais.
O į darbą jam pietų ar vakarienės užvežti nenorėtumėt su dukrele neplanuotai? Ar pyrago savo kepto – parodytumėt rūpestį, pati skirtumėte dėmesio bei patikrintumėt nesukeldama įtarimo. Ne visi mėgsta būti trukdomi darbuose, tačiau apsimesite nesusipratėle, nusišypsosite ir bus gerai. Karts nuo karto tai pakartokite, anksčiau ar vėliau paaiškės. Jei reakcijos bus ūmios, toliau liks akmeniu, nekalbės – kelkitės atskirai, duokite poilsio ir ramybės ir arba pats parsivadins atgal vos ne iš karto, arba visgi dels, kol prisipažins, kad santykių tęsti nenori. Nes brolis brolio neišduos, tikrai nesikiš.
Jei žinočiau, kad tai tikrai dėl darbo, nesigrauščiau šitaip. Susitaikyčiau. O dabar kai neįsivaizduoju kas darosi pas jį man baisu. Labiausiai ko bijau tai, kad jis susiras kitą ir mus paliks. Aš bliaunu ištįsai kai jo nėra namie, gal tai hormonai siaučia, gal tikrai perdedu, bet nu taip liūdna širdyje man..
Dėl važiavimo į darbą, buvau keltą kartų taip padarius tai ypatingo džiaugsmo nepastebėjau, bijau peržengt tą ribą, kad nepradėtų galvoti jog knisuosi prie jo.
Na, as nezinau, ar tokia ideja tikrai gera, taciau as turbut tyliai paziureciau, ka vyras tokiu metu veikia. Zinau, kad internete yra puslapis, kur zinant tarkim pagrindinio el. pasto slaptazodi, galima paziureti, kuriose vietose, konreciai nurodytose dienomis, zmogus buvo (aisku, sis reikalas pavyks nebent tada, jei jusu draugas naudojasi el. pastu ir telefone). Taip, negrazu yra sekti, taciau ka daryti, jei sirdyje taip negera ir kitas nesistengia bent pakalbeti, kad ramiau butu.
Deja nežinau jo prisijungimų. Skambinau, mane atmetė, gal jau prie namų
Prisijunkite, kad galėtumėte atsakyti.
