Liudna ir apmaudu. Padekit
Ši tema perkelta iš senojo forumo archyvo. Datos ir slapyvardžiai palikti kaip buvo.
Sveikos, panelės. Net nežinau nuo ko pradėti… Kazkur pries daugiau nei metus issiskyriau su vaikinu… jis mane paliko net nepaaiskines kodel… skirybas isgyvenau labai sunkiai, gulejau net ligonineje…si zmogu beprotiskai mylejau, o jis su manimi elgesi tikrai puikiai ir atrodo buvome labai laimingi, puikiai sutariau su jo seima… jis mane visada lepindavo ir t.t kartodavo kad myli… tik per kaledas kai susitikome pasveikinti vienas kita jis pradejo keistai su manimi kalbeti t.y sake kad isvaziuos mokintis ir bus sunku mums susitikti, sake kad siais laikais nera meiles, klause manes ar dar nenoriu pasilakstyti…klausant jo tokius zodzius nejo patiketi, atrodo, kad kalba kitas zmogus, bejausmis visiskai… sake kad esu nuostabi, grazi mergina kuri bus laiminga su kitu…sake kad nezino ar mane myli, prase pertraukos… taigi, isejau visam laikui nieko nesakydama, nes man buvo perdaug skaudu… Taigi, visi tie metai buvo siaubingi, nes gyvenau vien viltim, kad vel jis man parasys, paskambins…taciau, nieko nieko nesulaukiau… Ir tik dabar suzinojau kad visa menesi pries issiskiriant jis mane apgaudinejo su kita mergina, taciau ta menesi jis dar buvo su manimi ir laika leisdavom kartu nuostabiai dazniausiai su jo seima.. siaubas, kai pagalvoju ka jis dare uz nugaros man… pasakiau jam kad lazda turi du galus… Ir ka jis davesi su ta panele, viska jai pirko, pats prasiskolino ir ji ji paliko, nes isdave su kitu…ji naudojosi juo visa ta laika… kai pagalvoju kiek islieta asaru, nemiegota naktu ir tik todel kad ji mylejau ir laukiau jo, o jis buvo su ta kita ir as nieko nezinojau… atrodo kad jo nepazinojau nes tai kitas zmogus… galu gale per ta mergina jis pradejo gerti, tapo bejausmis kuris eina per visu lovas… Man labiausiai gaila saves, kad buvau tokia akla ir kankinausi, nes ji mylejau beprotiskai ir net dabar dar nesusitaikau su ta mintim ir nesuprantu kodel jis taip elgesi…kiek zinau ta mergina yra ir pasileidusi, o as buvau jam istikima, ramaus budo, nelekianti i jokius vakarelius…. Patarkit, kaip toliau man elgtis, nes man vis dar sunku susivokti, kad as buvau tokia akla… o ir tie jausmai niekaip neisblesta… zinau, kad negerai, bet atrodo as ji myliu ir niekaip negaliu prisileisti kito, nes nei vienu nebepasitikiu… esu uzdaresnio ir ramesnio budo mergina, kuriai nerupi nuotykiai, o pagalvojus man tik 18 metu… manau, kad as nusipelniau nors vieno dalyko tuomet – tiesos… Man atrodo, kad nebetikiu meile… Dieve, man net paciai saves gaila, bet atrodo nevaldau savo jausmu… Patarkit kaip man toliau gyventi, kad jausciau jog gyvenimas yra nuostabus… kaip save itikinti…
Laikas gydo zaizdas,laikykis..
Teisingai sako. pasipuošk ir eik į miestą! ir šiaip, stenkis kuo daugaiu visur dalyvaut, bendraut, kažkokios veiklos rast ir pan., patikėk, tai labai gelbėja. Kuo mažiau laiko turi – tuo mažiau mąstai apie gyvenimo skausmus. Laikykis!!
Iš pasakojimo pradžios pamaniau, kad jums 30 metų, kad jau kūrėte šeimą.
Jums 18 !!! Neturite įsipareigojimų, visiška laisvė, nespaudžia rūpesčiai dėl šeimos išlaikymo ir t.t. Džiaukitės, o ne bliaukite, kad kažkoks pašlemėkas geria, o jums savęs gaila. Pikta net skaityti.
Aciu, mergaites. Manau, kad jus visiskai teisios!! GYVENSIU SAVO GYVENIMA
Nereikia saves gailet. Reikia dziaugtis , kad dar spejai laiku pamatyt koks is tikro tavo buves mylimasis yra,gyvenimas dar tik prasideda.Sakoma, jei paliko tave, tai jis ir nebuvo tau skirtasis, o tavasis kazkur dar ateity, ir tu ji tikrai sutiksi, tik nepasimesk ir negailek saves, o dziaukis.Ner to blogo ,kur neisetu i gera…
tau tik 18! pasipuoshk ir iseik i miesta! naujos pazintys tau neproshal tikrai!!! suprantu tave. bet negi ant tiek akla jog po to kai jisai staigiai pasikeite nepagalvojai jog turi kita? ir as ta pergyvenau.
Na ir verkslentoja…. Domites kiek jis isleido, kiek prasiskolino, kokia TA mergina pasileidus… Kam?
Norite, kad griztu pas Jus, pasakytu, kad suprato ka prarado… Ar kaip?
Visus tuos metus gyvenat svetimus gyvenimus, gulit ligonineje, kamuojat save ir savo tevus….
Kaip serialas, koks. Kam Jums to reikia? Negalit atleisti? Negalit pamirsti? Taip ir gramzdinat save i kazkoki liuna. Del ko? Rupinkites pagaliau savim, savo gyvenimu. Gana. viskas. baigta. 18 metu: baikit mokykla, studijuokit, sportuokit, kurkit, eikit i vakarelius, susipazinkit su naujais zmonemis – GYVENKIT SAVO GYVENIMA!
skautau tavo istorija ir žinok, ne vienai tau taip nutiko. Ir bent mano atvėju man gaila buvo labiau ne savęs, o savo ex. Nes dabar atsigrežiu pasižiūriu kaip jis gyveno irk aip dabar gyvena, tai man labai gaila kad mūsų santykiai nutrūko ir jo visi tikslai ir ryžtas jų siekti kažkur pradingo.
O kas liečia pačią tave, tai praėjo jau geri metai, nors aš jau 3 metus gyvenu su mintim kaip buvo gerai, ir su klausimu: nu gal dar būsim kartu?
Bet puse metų kaip pasakiau sau griežtai, kad VISKAS. Gyvenu savo gyvenima ir kovoju už save, o ne aukoju savo gyvenima, kažkam kuris net to nemato ir neįvertina.
Tiesiog pirmoje vietoje atsirado mokslai, kursai, savęs tobulinimas, sportas, o antroje tie visi jausmai, tas gerumas.
O kad negalėsi kito prisileisti, tai nesijaudink. Sutiksi tokį kuris tave trauks, kuris tau patiks ir viskas bus gerai Reikia laiko pamiršti ir noro keisti save
Jau beveik metai praejo, reikia nustos save est del kazkokio sunsnukio…
labas, man buvo panasiai. praejo 2 metai, ir as vel laiminga. kartu buvom pora metu, man taip pat dabar 18, ir as isgijau. zinai – laikas geriausias gydytojas. trumpai papasakosiu:
viskas buvo gerai, po pusantru metu jis isvyko i uzsieni, sake grys po poros menesiu.. aisku kaip visad pasikeicia planai. zinojau jo viena slaptazodi vienos anketos (zinau,negrazu, bet moteriska nuojauta manes neapgavo), na ka, – susirasinejimai apie naktis, kaip buvo gera ir t.t… Palikau. Net neatsigreziau. jis mane enge is vidaus jau pries tai puse metu, tiesiog tyliai skaudino ir zude ta meile… aisku mylejau, buvo be galo skaudu, verkiau naktim nemiegojau. mazdaug po puses metu isgijau, vasara buvau uzsienyje, pas jo pussesere, nieko jam nebejauciau, net gera buvo, nes niekad nebuciau pagalvojus kad galiu i ji ziuret su panieka, be jokio skausmo. tai vat. jis net po dvieju metu prase kad sugrizciau ir jam atleisciau. ne velnio. esu laiminga su kitu jau senokai, gyvenu nuostabu gyvenima ir turiu pati nuostabiausia zmogu salia. sekmes mergyt gyvenime, pamatysi atsitiesi. o man padejo klubai, drauges, naujos pazintys, atostogos. Laikykis
Prisijunkite, kad galėtumėte atsakyti.
