Liūdna palikt tėvus.
Ši tema perkelta iš senojo forumo archyvo. Datos ir slapyvardžiai palikti kaip buvo.
Labuu ! Vakar gulėdama lovoj susimasčiau kad laiko liko labai mažai ir po vasaros teks išvažiuot į kitą miestą studijuot ,t.y. palikt vienus tėvus ir savo tuščią kambarį.. brolis jau seniai išvykęs iš namų ,o aš likau viena tokią jų mažytė.. Su mama neseniai apie tai buvom kalbėję iškarto apsiverkėm abi ir viena kitai nebeleidom apie tai kalbėt.. niekad nemaniau kad gali būt taip sunku atrodo kaip tik laukiau kada galėsiu nuo jų pabėgt.. net neįsivaizduoju kaip reikės juos palikt ,man net dabar graudu vos pagalvojus ,o kas bus kai stovėsiu prie durų su tašėm? Ar ir jums tai pat ar kaip tik laukiat kuo greičiau išvykti iš namų ?
Ir man taip pat buvo pirmom savaitem.Kaip tik reikedavo isvaziuoti is namu,tai taip ir asaros )) Man iki namu taip pat dvi valandos kelio,bet iki siol beveik kiekviena savaitgali grizineju namo.Dabar as jau treciam kurse,taciau tas noras parvaziuoti i namus vis dar niekur nedingo tik aisku jokiu asaru nebera ))),nes apsipratau,nors ir sunkiai.
Nekantraudama laukiu kada atsiras koks mazas butukas nuomai,kad galeciau savarankiskai gyventi,atskirai nuo tevu.Negraudu visai Norisi tureti savo kampa,jau ta tikra savo,o ne tik,kambari,kur vistiek esi tik kazkieno namuose ir su kazkieno taisyklem.Dabar norisi savu namu su savo taisyklem
audrute, dvi valandos kelio nėra daug aš kas antrą savaitgalį po keturias valandas pas tėvus važiuoju (jei važiuočiau autobusu tai penkios valandos).
pirmą kartą išvykstant buvo sunku. Šiaip su mama nesam jautruolės, bet tą kartą ašaros žibėjo ir mano ir mamos akyse.
Laukiu kad išsikraustysiu iš namų
Prisijunkite, kad galėtumėte atsakyti.
