Manodrabužiai.lt programėlė jau čia!
Ši tema perkelta iš senojo forumo archyvo. Datos ir slapyvardžiai palikti kaip buvo.
Kokios jūsų kalėdinės nuotaikos? Mano tokios sumautos.. Vaikinas atskirai, su ” draugais’ švenčia, net neparašo.. Jau įsivaizduoju,kokie ten draugai, juolab kad buvo išdavęs.. Taip liūdna, visiškai nėra šventinės nuotaikos, tik bloga nuojauta..
nes pati praradau ji. dabar jis su kita ir nezinau kaip ji susigrazinti. o visos sventes ir ta vienatve dar labiau viska paastrina, prisiminus kaip smagu buvo praeitamet sventes sutikti drauge..
o, ne.. Jatau, žmonės po 20 metų kartu pragyvena ir išsiskiria, po to gyvena kaip išeina, vaikų turi, bendrą turtą dalintis turi, o čia, kartą sutiko šventes kartu, tai jau vsio.
Sorry chebra, bet taip apgailėtinai atrodo visas šitas savęs gailėjimasis.
Jei atiduodi visą savo širdį ir visas viltis, tai nesvarbu, gali draugauti tik pusę metų – ir po tiek skaudės.
As ir nesuprantu tokiu merginu… Toks jausmas kad pries tai kai be jo buvo, tai nei sventes nesamgio nei gyvenimas nemielas buvo, o vieni metai kartu pakeite visa gyvenima tai lieka eit ir saves gailet
Reik moket dziaugtis kiekviena diena As ir sedziu viena, nors draugai, gimines svencia, keicias dovanom, bet apsikroviau saldumynais, laukiu kol atsisius filmas ir dziaugiuos, kad gavau kelias ilgas poilsio doenas Optimizmo ziupsneli i arbata isiberkit ir dziaukites vakaru
+1 pagarbos jūsų santykiams
heh.. diena vykom su sese pas senelius, o ten visa seima broliai seserys pusbroliai ir t.t. tevelis.. taip gera buvo nesinorejo nkur vykt, bet va teko gryzt namo su mama ir jos giminem pasvest, tai nelb idomu db guliu, neturiu ka beveikt, neturiu ko kviest bent sampes isgert.. vaikinas toli.. diena buvo gera o db kazko liudna…
man irgi liūdna,… norisi taip pat pasiguosti…
draugavau su vaikinu 2 metelius, o penktadienį jį palikau. viskas tiesiog susidėjo į vieną vietą, nepasitikėjimas, nesupratimas… apie tai jau mąsčiau kurį laiką… tačiau nežinau, kaip tai išgyventi, nes prisirišimas buvo labai stiprus, labai daug gražių akimirkų, kurios kas vakarą užsimerkus prieš akis prabėga, tad jau ketvirtas vakaras kaip verkiu… priežasčių skyryboms buvo, bet noriu paklausti, kaip ramiau ištverti tą laikotarpį, kaip ramiau reaguoti, kaip užsimiršti, kaip pradėti gyventi be jo..
ne tik sventes. daug geru akimirku, visi metai praleisti kartu. ir manau svarbu ne kiekybe, t.y kiek laiko praleista. kiti per tuos 20 metu tiek nesuarteja..aj nesvarbu. vistiek busiu nesuprasta
seima kartu. na vistiek liudnos mintys ikyriai lenda. juolab kai zinau jog jis laika su kita leidzia..iki tol dar maniau kad pavyks but kartu kazkada..
Prisijunkite, kad galėtumėte atsakyti.
