tikrai neprarandama

1 kartą per gyvenimą studentui suteikiama galimybė gauti nemokamai bakalaurą, magistrą, doktorantūrą ir nesvarbu, ar po baigimo 5 metai praeis, ar tik 1 mėnesis nebegalima gauti tik tada, jei jau turite nemokamą magistrą ir t.t.. Tai Jūsų atveju tikrai ne

Labai dėkoju už atsakymą, jau ramiau

juk VF vieta nustatoma pagal tai, kiek tais metais būna stojančių į magistrą ir kokie jų vidurkiai.

Taip, suprantu, kad VF vieta yra toks ganėtinai neapibrėžtas dalykas, t. y. priklausantis nuo įvairių faktorių, tokių kaip Jūsų minėtasis stojančiųjų į magistrą skaičius, konkursinis balas ir t. t., tačiau kolkas man aktualesni kiti klausimai

Noriu pasiteirauti tų, kurie stojote į magistro studijas iškart po bakalauro studijų: ar tvirtai žinojote ką norite studijuoti, o gal dvejojote, bet vistiek stojote; ar nenusivylėte magistro studijomis?

Taip pat noriu pasiteirauti tų, kurie stojote į magistrą po vienerių ar kelių metų pertraukos: ką veikėte pertraukos tarp studijų metu (dirbote, savanoriavote, sukūrėte šeimą ir t. t.)? Ar tęsėte studijas Lietuvoje, o gal pasirinkote studijas užsienyje? Kodėl?

Aš po bakalauro nenorėjau daugiau studijų, bet neradau darbo pagal specialybę, teko dirbti visai kitką, ir užsimaniau per naująjį darbą kitos specialybės. Ir po vienerių metų pertraukos su malonumu studijuoju magistrą, tvirtai to norėdama

Dėkoju Jums Akvile už pasisakymą Jaučiuosi atsidūrusi panašioje situacijoje, nes pas mane irgi dabar yra tas nenoras tęsti studijas (galbūt tai laikina). Bet “visi” kaip susitarę tik ir klausinėja apie magistrą (net ir nuėjus į biblioteką atiduoti knygas to užklausė ), o kai užsimeni, kad vat svarstai laikinai arba apskritai netęsti studijų, tai iš kitų klausimų ir reakcijos susidaro įspūdis, kad darai nusikaltimą ar kažkokią nuodėmę O man norisi tiesiog susivokti