nepritaiko jai vaistu….keiskit psichiatrą.

Depresija yra labai žiauri liga, nenoriu gasdint, bet dažniausiai sergant ūmia jos forma žmogus retai kada pasveiksta. Būna pagerėja poto vėl viskas kaip buvę… Jeigu ji serga jau tiek metų kažin ar pasakymai “aš tave myliu” jai padės. Sergant sunkia depresijos forma tokie žodžiai ligonio supratimo praktiškai nekoreguoja. Net neabėjoju, kad jūsų atveju reikia ieškoti gero specialisto. Ne psichologo, o psichiatro. Man išvis labai keista, kaip psichologė gali apsiimti konsultuoti žmogų, kuris serga tokio lygio depresija. Gerai savo darbą išmanantis psichologas seniai turėjo nukreipti jus pas psichiatrą. Žinoma, nepraraskit vilties, šiluma ir rūpestis jūsų mamai reikalingas, tačiau turite ieškoti gerų profesionalų. Ką čia kitos svaigsta apie kažkokias būrėjas tai jūs išvis atsibuskit….. ta burėja gali jai prisvaigti kokių nesamonių kiurias autorės mama gali labai rimtai priimti. Autorės mama šiuo metu yra labai jautri asmenybė ir neadekvati informacija gali jai tik labiau pakenkti. Autore, jeigu norit iš tiesų mamai padėti ieškokit gero specialisto, tik neveskit jos pas visokias šarlatanes.. pakenksit. Kantrybės ir stiprybės!

Autore,o jusu mama nedirba,tai sakykite ji gauna koki invaliduma,ar ka?

Jūs lb jauna. 18 metų tik,o turit spręsti suaugusių problemas. Stiprybės tau. Nepamiršk savo mokslų, nes egzaminai laukia? Kažkas gerai pasakė,kad turbūt nepritaiko vaistų ir reikia pas kitą psichiatrą. Ir suprantu tuos, kas siūlė pas kokį ezoteriką (burėja čia nelabai padėtų). Aš prie viso to pasiūlyčiau mamą pas egzorcistą (nemokamai priima), tik nežinau ar Klaipėdoj yra, gal Kretingoj. Tečiui taip pat reiktų. Ne vieną, ne du kartus eiti,o tiek kiek pasakys. Mano žiniomis yra vienas žmogus prie Panevežio, Ramygalos, bet jums gal tolokai. Taip pat nueikit užpirkit už šeimą mišias, mamą atskirai net.

Autore jus Klaipedoje gyvenat?Kiek jusu mamai metu?Parasykit i a.z

oi….kaip ziauru. stiprybes tau! mano tecio panasi situacija. ne karta yra gulejes ligoninese, bet tik tiek, kad jis nepriprazista savo ligos, tai as jau susitaikiau su tuo, kad nebera zmogaus. kiek nervu istampyta per ji ir priverkta…gal skambes ziauriai – bet stenkis po biski atsiriboti nuo seimos, nenorek pakeisti mamos, nes kartais reikia susitaikyti su nepakeiciamais dalykais…tu nori, kad ji pasveiktu, kad viskas butu gerai, kad ji butu normalus zmogus, bet kiek energijos tam iseikvoji, ir turbut viliesi tikiesi kiekviena diena, kad jai bus geriau. cia labai sudetinga situacija. patikek… as taip 8 metus jau kovoju, tikiuosi, kad bus geriau kiekviena diena, bet yra tik blogiau, todel jau baigiu susitaikyti su tuo ir pamirsti tiesiog. gyventi savo gyvenima. gyvenimas yra ziaurus ir tiek. ne visi vaikai uzauga laimingose seimose. kaip sakant, kiekvienam musu duotas toks gyvenimas, kokio reikejo mums. gal kitam gyvenime bus kitaip. o dabar – yra kaip yra.

Gal bandykite pakeisti aplinką.

Snekekit kuo dazniau su mama, ne apie blogus dalykus, o bandykit pajuokaut, prisimint kaip jums gera budavo kai kazka veikdavote. Juk turejo ji mama, bet dar turi brangius zmones kaip dukra, vyras… Reikia ja isjudinti kazkaip. Sako padeda labai gamta ir pomegiai. Pvz tapymas gydo siela girdejau, nupirkit visko ir sakykit – davai si savaitgali patapom ir kazkaip pameginkit suvilioti. Taip pat tinka visi jos jaunysteje megti pomegiai, kuriuos yra pamirsusi ir kurie galetu padeti atsigauti jos vidui. Labai uzjauciu jus autore… issivezkit dazniau i gamta, kad pabutu tarp medziu, grynam ore..

O beje skaiciau knygoje, jog depresija istinka, kai zmogus nebemato savo gyvenimo tikslo. Vienas daktaras isgyde moteri pridovanojes daug augalu augliuku ir vazoneliu bei zemes, liepe tai moteriai sodinti juos visus (Ju buvo desimtys) ir dovanoti kaimynams, giminems bei visiems zmonems. Ir stai atsiradus kad ir tokiam mazam gyvenimo tikslui, kaip gelyciu ugliuku dovanojimas visiems pazistamiems, ja prikele is depresijos. Taigi mnau reiktu jusu mamai irgi mazo, bet tikslo kazkokio. O tie vaistai kiek zinau tik trumpam prislopina, o sielos negydo kaipsakant