Mama degraduoja
Ši tema perkelta iš senojo forumo archyvo. Datos ir slapyvardžiai palikti kaip buvo.
Sveikos, jau nebeturiu kantrybės laikyt savy, todėl noriu jūsų patarimų ir nuomonės iš šalies.
Reikalas tame, kad mano mama visą gyvenimą, kiek prisimenu gėrė. Žinoma rūpinosi, finansiškai nieko netrūko, dirbo, bet tuo pačiu ir sugebėdavo gert nuolat. Buvo koduota ne kartą, paskui vėl gėrė, vėl kodavo. Paskutinį kartą koduota prieš metus (2 metam) dabar praėjo vieneri ir ji užgėrė, nežinau kodėl, bet vėl geria juodai, galbūt problema tame, kad aš šeimoje buvau tas “vaikas” kuris taip sakant, auklėjo tėvus, o ne tėvai mane. Nepagalvokit klaidingai, nesu tironas ir pan. tiesiog namus prižiūrėdavau aš, ir turėdavau savo nuomonę visais klausimais, todėl buvau “gerbiama”. Dabar esu išvažiavus į užsienį, čia taip pat dar viena sesuo gyvena. Lietuvoje liko tik mama, tėvas, ir brolis su sese (abu nepilnamečiai, moksleiviai, 15 ir 13m.)
Man vos išvažiavus, ji pradėjo gert, paskui lygtais šiek tiek laikėsi, šiandien vėl gavau žinutė, kad užgėrė, viena namuose yra, seniau, prieš kokius 4metus man grįžus namo radau daiktus visus išmetytus prie durų, telefonas prie kaimynų durų, pinigai sniege voliojosi ir t.t. Dabar kas likę Lietuvoj niekam niekas nerūpi, giminės nuleido rankas, tėvas niekad šeima nesirūpino, nei vaikais, niekuo, todėl iš jo pagalbos tikėtis juolab beviltiška, dažnai netgi sumušdavo mamą, dėl to bijau ir dabar. Nebežinau, ką daryt, nuskambės baisiai galbūt, bet labiausiai bijau dėl savo daiktų ir buto, nes ji girta velniai žino ką pridaryt gali, o ten likęs visas mano “turtas”. Svarstau, ar mest viską, ir grįžt kažką daryt, ar visgi gyventi kaip gyvenus. Aš jau taip pavargau nuo jos girtuokliavimo, taip ir užaugau matydama ją girtą, dar ir mane mažą siuntinėdavo alkoholio pirkt į vietinę parduotuvėlę… Nesakau, myliu ją, nepasirinksi tėvų, bet kantybė išseko, tėvui nusispjaut ir ant tų pačių vaikų turbūt, o ji nebesiliaus gėrus, jau manau koduot beviltiška,man jau nesudrebėtų ranką ir į psichiatrinę ją uždaryti, užėjus jos psichozei prisigėrus, kurios kartais būna. Turbūt supras visą problemos dydį tik tada, kai gulės bemirštanti nuo kepenų cirozės. Nes dabar, pradėjus su ja kalbėtis, visad pradeda teisintis ir rėkt. Merginos, kaip man elgtis? Esu užsienyje ir kolkas neturiu galimybės sugrįžt, o ir nežinau ar verta būtų, jeigu prievarta niekas nieko negydo. Patarkit prašau.
pijokam rupi tik kaip isgrti ir niekas daugiau, net vaikai px. Kaip dar galima tokiems tipo tevams jausti meile. Jezau… gyvenk savo gyvenima nesiaukojus – jai tos tavo pastangos vienodai
ymcmb20 teisingi zodziai
Vistiek ji išaugint kažkaip sugebėjo, finansiškai pilnai aprūpinti ir pan.
Kažkaip dabar, užaugusi, aš problemą įžvelgiu tame, kad vyras nuolat ją žemina, muša (jos ypač menka savivertė) dėl to ir pradėjo gerti galbūt, na, kas be ko, dabar jau ir fiziškai priklausoma. Man tiesiog baisiai apmaudu, kad suaugusi moteris, jau daugiau nei pusamžį nugyvenus, vis dar nesupranta, kad tik JI gali pakeisti viską, nenutiks joks stebuklas.
Aš galvoju, gal pasikalbėt su tėvu, ir pasakyt jam viską, kas per tiek metų “ant širdies” guli? Nes jis vienintelis dabar ten, kuris gali padaryt kažką, bet deja, kolkas net piršto nepajudina.
Tai jis gyvena kartu ir nieko nedaro? Ar ir pats geria?
Paties aš niekad nesu net mačius girto, išgeria, bet tikrai ne tiek, kad apsvaigtų (taurė vyno, alaus butelis ir pan.) Mes turim “dvejus” namus, mažą namelį ir butą nedidelį, tai tėvas su vaikais namelyje, o mama išvažiavo girta į butą nakvot, dėl ko aš ir bijau, kad ten BET KAS gali nutikt.
Bet atsakant į klausimą tiksliau, taip, jis nieko nedaro, vaikais nesirūpina (tik tiek kad pavalgę būna, į mokyklą nueina, nes jau savarankiški ir patys sugeba tai) o daugiau nieko, mamai NIEKO nepadeda, o jeigu ji dabar prisigerus pradės jam priekaištaut tai dar ir nemaža tikimybė, kad jis neatlaikęs gali jai suduot.
Nepavydėtina situacija.. sunku jaučiu matyt tokį palūžusį ir menkaverčiu patapusį brangiausią žmogų savo gyvenime- mamą.. o dar sunkiausia, kad nežinai kaip jai padėti.. stiprybės autorei..
ačiū labai, man jos tikrai trūksta. Žinokit kai buvau paskutinį kartą su ja, tai man net verkt norėjosi, ji po tiek metų pragerų, kodavimų visų, tokia kvaila pasidarė, elementarių dalykų nesupranta, geležinės kantrybės reikia norint paaiškinti kažką. Man gėda būdavo eiti su ja dokumentus kokius nors tvarkyt, nes tikrai jos mąstymas jau sužalotas. O dabar esu čia, ir jaučiuosi dar labiau bejėgė kažką pakeist.
o gal pamėginkite pakeisti jei aplinką? galbūt išsivežkite ją kartu į užsienį? jei galimybės leidžia. Surastumėt ten manau jai veiklos, užimtumo, padėtumėt gyvent, tvarkytis su savimi dažniau kalbėtis ir t.t.? Juk jauna moteris, negalima sudėjus rankų sėdėti… Jai tikrai labai reikia jūsų pagalbos… Padėkite jei vėl atrasti gyvenimo džiaugsmą, juk tai mama..
mama suaugusi, žmogaus nepakeisi ir nereikia, pasiskaitykit Svijašą ir sužinosit kodėl žmonės pradeda gerti, jai taip reikia. Jūsų pareiga nebent pasirūpinti vaikais ir jų gerove
Jei aš būčiau taip pasielgus ir nuleidus rankas su savo teta pries 4 metus, tai šiuo metu jau lankyčiau jos kapą, bet ji susirado naują gyvenimo draugą, pradėjo dirbti ir vis man kartoja kad visą gyvenimą bus man dėkinga.. radau kantrybės ir pastangų jai padėti..
Aš jau nemanau, kad ji pasikeis. Norėčiau tuo tikėt, bet deja…
Kiek kartų skambinau, pasikalbėti tiesiog norėjau, paklausiau atsargiai, ar gėrė, o ji pradėjo rėkti, pacituosiu maždaug “Tu mane užpisai jau su šitom nesąmonėm, viskas, aš neturiu laiko kalbėt, paskui susiskambinsim” ir taip viskas baigiasi…
Gal galite plačiau paaiškinti? Šiuo metu tikrai nerasčiau laiko visai knygai perskaityti.
Musu seimoje buvo panasi situacija. Nepadejo nei kodavimai, nei burejos, nei pokalbiai. Reikia, kad zmogus pats noretu isgyti. Problema yra ne alkoholyje, o paciame zmoguje, kuriame giliai slypi problema, del kurios jis geria. Cia yra psichologine liga ir su ja kovoti padetu tik artimuju palaikymas, kontrole ir profesionalu isikisimas, bei beabejo vaistiniu preparatu naudojimas. Moteru alkoholizmas yra zymiai sunkiau gydomas nei vyru. Linkiu sekmes ir tikrai nepalikit mamos, kaip cia kazkuris narys minejo. Ji jums suteike gyvybe, nors ir negavot tos motiniskos meiles, bet patikekit, jeigu mama mirtu, jus jaustumetes be galo blogai, nes nuleidote rankas. Galite parasyti i privata, parekomenduociau gydytoja bei vaistus, kurie musu seimoje padejo nugaleti sia beda.
Prisijunkite, kad galėtumėte atsakyti.
