Mano draugė yra panašioje situacijoje.. Tiesiog jos mama yra kas kažkiek laiko užgerianti moteriškė, gyvenanti soc būste iš pašalpų (atsisakė poros minimumų dydžio algos savo noru)auginanti nepilnametį sūnų, kuris dirbdamas vasaromis praktiškai pats visus metus save ir išsilaiko. Draugė dirba, yra jauna, uždirba kiek daugiau nei minimumą ir sau padoraus pagrindo nėra susikūrusi, tačiau padeda mamai. beja draugė turi invalidumą (prie sveikatos neprisideda darbas, kurio ji realiai negali dirbti), todėl prie algos dasideda invalidumo pašalpą. Kalbant apie invalidumą, jis nėra įgimtas, jis- įgytas. pasak gydytojų dėl to savo veiksmais kalta mama.. Per pastaruosius metus motinai nupirko skalbimo mašiną, mikrobangę (jau nekalbant apie skolų sumokėjimą ir tt.). O mes aplinkiniai niekaip jai negalim padėt nutraukti saitų su mama, nes ji tik ir tempia savo tokiu elgiasiu ją žemyn. Suprantu kad reikia rūpintis broliu, bet motina.. ji nevert nieko..

na jeigu ji nenori atidirbti tai čia yra mažiausiai jūsų reikalas. žinoma, kam jai dirbti jei jūs veltui jai tus pinigus duodate. turite suprasti, kad ta bambagyslė su tokiais tėvais vieną dieną turi nutrūkti.

Sunku net patikėti, kad dar šitaip būna… Labai gaila Jūsų, autore, esate nuostabus žmogus, kad šitiek aukojat dėl mamos, kuri vaikystėj Jūsų nelepino.

Mylinti mama niekad šitaip savo vaiko neišnaudotų.

Aš manau, kad šioje situacijoje turėtų pagelbėti psichologai, ne Jums, bet Jūsų mamai. Tik turbūt nepriversite jos kreiptis į specialistus..

Kad ir kaip žiauriai skambėtų, bet tiesiog meluokite, kad netekote darbo..

O gal Jūs pati galėtumėt kreiptis pagalbos į jos artimuosius? Pabandyti susisiekti ir nupasakoti situaciją, gal padėtų kartu išspręsti, bet patartų gal kažką..