Mama nori ištekint per prievartą.
Ši tema perkelta iš senojo forumo archyvo. Datos ir slapyvardžiai palikti kaip buvo.
Labas, merginos.
Neseniai išsiskyriau su vaikinu, bet ne apie tai… Pasakiau tėvams, tai mamos reakcija buvo: uoj, gi jis toks geras, o tau tik pyktis su visais… Apsilaužyk vieną kartą ragus, nes jau pati nebežinai, kokio nori, – gal kokio maniako, kad tave muštų?
Žinau, kad savo gyvenimą tvarkau pati, tiesiog truputį skaudu, kad mama nesupranta, jog jis tiesiog ne man. Nu tai kas, kad labai myli, bet ta jo meilė pasireikšdavo baisiu savininkiškumu, vadovavimu, kai supykdavo, tai ir už plaukų patampydavo, visokiais žodžiais išvadindavo… Nu jau ne, nesu verta tokio elgesio, nusprendžiau, o čia – apsilaužyk ragus… Bet aš nenoriu būti su bet kuo, kad tik būt…. Tarp kitko, mano mama nėra sėkmingai ištekėjusi, tėvas tironas, bet kaip galima to paties linkėti savo vaikus vien dėl to, kad kažkokios visuomenės normos spaudžia?
Man 28m, bet ar tai reiškia, kad turiu dabar pasiduot šitam spaudimui?
Ir vis tiek, kirminėlis graužia, kad mama man šitaip. Tik maždaug, ” tai vėl be poros….”
Ar kuriai yra buvę panašiai? Kaip tuomet jautėtės? Ką atsakėt mamai/tėvams?
Mama jei ka sako ir siulo daryt, tai tik is visos sirdies , kad pagelbetu savo vaikui ,kad jis laimingas butu. Jokia mama nelinki blogo. Tiesiog ji nezino kokia situacija, tau neateina i galva jai pasakyt tai, ka parasei cia ?
Buvo ir man pasakyta apsilaužyk ragus. bet visų pirma manau, kad tu savo laimę turi kurtis, ir jei pasiduosi kitų įtakai – nebūsi laiminga taip, pažiūrėk, daug atvejų, kai moterys jaunos išteka ar pasidavusios spaudimui ir maždaug 35-40 metų, kai jau gražioji jaunystė nuėjus, pamato KAIP ŠŪDINAI nugyveno.. tad, nepasiduok. laikykis SAVO.
O aš žinau, kad kartais mamos nesupranta. Saviškei jau net nesistengiu aiškint savo gyvenimo vingių, nes pasako, kad baigčiau kalbėt aukštom materijom. Ką gi, nekalbu jokiom materijom tada. Jai užtenka žinot, kad mano gyvenimas yra MANO ir niekieno kito, ir jei tik kišis, kai to visai nepageidauju, bus dar blogiau.
Very cherry, paskaityk Akvilijos komentarą, ji labai gerai aprašė mano ir mano mamos santykius. Nepašnekėsi apie nieką rimčiau, tik apie orą, ar yra bernas šalia, ar nėra, o jei nėra, tai pati kalta, ir daugiau gilintis nenori.
RoomZoom, ačiū už palaikymą, laikysiuos, ir jau geriau visai netekėsiu, negu už kokio lodario ir paskui kankintis n metų….
Jei gyveni atskirai, nuo tėvų nepriklausoma tai koks skirtumas ką ji tau sako, tuo labiau kai bendrauji tik apie orą.
Tai jau tikrai. Aišku, su šeima niekad nesinori pyktis. Kaip ne kaip, šeima yra vienas svarbiausių dalykų kiekvieno žmogaus gyvenime. Tad, pamąstyk ir taip į ateitį.. Juk nenorėtum, kad būsimi tavo mažyliai matytų mamą nelaimingą… nemylinčią ir besikankinančią su kažkokiu psichu… Geriau tu būk beprotė, bet kurk šeimą su tuo, kuris tave mylės, saugos, lepins ir norėsis būt šalia jo.
Mes visos esam princesės. tebūnie tai naivu, tebūnie kalbu vaikiškai, bet mano gyvenime neliko liūdesio kai ėmiau taip mąstyt.. ;*
pirma perskaicius antraste maniau kad apie kokia indu seimyna kalba suksis ,sry o jei rimtai tai mama jau apie anukus svajoja,o cia ju dukrele su jos manymu geru vyru skirias.bet zinoma daryk kaip tau reikia ir patinka,juk tai tavo gyvenimas ir tu nori buti laiminga.
Pasakytum tiesiai sviesiai apie plauku patampyma – ir mama tikrai nutiltu, bet tu pati tyli, vadinas, pati pasidarai sau problemu. Ir tik nereikia sakyt, kad “su ja tik apie ora galima kalbetis” – kiekviena normali moteris vyro agresijos fakta ivertins TIK neigiamai ir siulys tau begti,
o ir temos pavadinimas per skambus, ispustas. Nes niekur tekinimo per prievarta fakto neiskaiciau. Jei is tiesu taip suvoki mamos patarimus – beda tau
Leisk mamai suprasti, kad tavo gyvenimas yra tavo, ir jei reikės, išsiskirsi su dar penkiasdešimt vaikinų, kol rasi tau tinkantį. Tegu žino, kad tu esi atskiras suaugęs žmogus ir tavo suvokimas apie pasaulį ir santykius yra kitoks. Man atrodo, kad kartais vyresnioji karta jaučia užslėptą nuoskaudą ir pavydą, kad dabartiniai jauni žmonės gali rinktis, gali būti laisvi ir patys spręsti, o seniau tokios laisvės nebuvo (t.y. visuomenė to netoleravo). Todėl kai kurie jų nugyveno gyvenimą su nemylimu žmogum ir jiems skaudu ir kažkiek net pavydu, kad dabar viskas kitaip. Bet ką padarysi, kad taip yra. Džiaukis savo laisve ir galimybe ilgai ieškoti savo žmogaus, nes tai didelė dovana
Prisijunkite, kad galėtumėte atsakyti.
