sveikos merginos, papasakosiu jums apie savo vaikiną.

Jis yra žiauriai geras, rūpestingesnio už jį turbūt nėra, nuoširdus, paslaugus, romantiškas, aistringas.

Bet yra vienas bet. Jis yra žiaurus mamyčiukas ir mane tai žiauriai nervuoja.

Tikrai nėra toks kaip robertėlis iš moterys meluoja geriau, bet kažkas link to..

Pastoviai apsikabinęs telefoną kai mes kartu. Kasdien bent po 15 sms būna skirta mamai. Mamyte ką nupirkt, mamyte ko norėtum,mamyte gal ledų,mamytę ka veikiat su broliu ir tėčiu,mamyte ką prie filmo norėsi , mama tą mama aną.. Mama jo išties nuostabi moteris, man kaip antra mama, labai nuoširdi, linksma ir paprasta. Dar šiek tiek juokingai atrodo kai jinai jį vadina: saulytuku, sūneliu, siuntinėja bučkius, gėlytes, kai tik būna po 17h pradeda rašinėt ir skambinėt kada grįši kur esi. . Kažkada pamenu buvom pas jį ir darėmės valgyti (ir padaarėm jo tėvams valgyt), o po mūsų iškart jie grįžo , mes jau ėjom stotelės link, tas čiupt už telefono: mamyte ar skanu?

sakau, Simai, žmonės ką tik grįžo, jie VALGO, gal biškį ne laikas dabar klausinėt? grįši ir paklausi ar skanu.

tas: ne, man reikia dabar. atėmiau telefoną (nepiktai aišku) tai zyzt baisiausiai pradėjo kada atiduosi, kam paėmei ir t.t..

poto vieną dieną einam mieste, (labai mėgstam į tolimą ateitį paplanuot) sakau visai norėčiau medaus mėnesį atšvęst Tenerifėj. tas: tai jo, galėtume ir tėvus pasiimt

aš tokia žiūriu į jį akis išpūtus:

tas suprato, kad kažka netaip pasakė , pasitaisė: nu ne į medaus mėnesio, į kokią kitą kelionę.

nu nežinau kaip jum bet man nesvarbu ar su savo ar jo tėvais, temptis į kelionę tolimą būtų didžiausia nesąmonė, atrodo du žmonės kaip tik važiuoja pailsėti, atsipūsti nuo tų pačių veidų, balsų, o čia bl TĖVUS nu nors mirk iš juoko.

apskritai, nežianau ar taip galima pavadint bet pas jį yra žiaurus lindimas tėvams į šikną. jie ant jo rėkia (o ypač tėvas kurio jis bijo) o tas linksi galvą ir jau kitą dieną klausia : tėtuk aš atsiprašau, gal tau ledų nupirkt?

nu paimk ir nusišauk.. arba jis su tėvais anksčiau dirbdavo kambarių apdailos darbą tai jie jau jam gal virš 1000 lt skolingi (nes jie simui moka už darbą) ir teisinas tuo kad skolas turėjo sumokėt. o tas ir tyli kaip šūdas po lapu. beje kai aš vasarą porą sav. dirbau su jais jie taip patman apie 300 lt skolingi, kai paklausiau kur mano alga, Simas pasakė kad jie sumokėjo skolas už tuos pinigus ir man atiduos vėliau )))) nei atsiprašau, nieko, dirbau liepą, o šiandien kas? jau lapkritis ant nosies. pykt tikrai nepykstu, bet gal čia mano požiūris keistas ar kas, aš gyvenime už svetimo žmogaus pinigus nesugalvočiau skolų atidavinėt (jo tėvai man moka). Man yra 18, jam 19. laukiu jūsų nuomonių ir patarimų