Mano istorija
Ši tema perkelta iš senojo forumo archyvo. Datos ir slapyvardžiai palikti kaip buvo.
Rašau anonimiškai nes nenoriu, kad kas sužinotu.. Nesinori pasakotis draugem o jūs visada padedate, palaikote ir patariat.
Taigi, man 18m., jam 19m. Mes dvyliktokai, kelias pamokas turime kartu. Kartu 4mėnesiai. Kartu praradom nekaltybę. Pirmą mėnesi viskas gražu buvo “labankt mazute, labas rytas saule” kiaurą parą rašinėdavomes sms žinutėmis, eidavome kartu į baseiną, paisvaikščiote be pasiųlymu ateidavo pas mane. O dabar su draugais praleidžia daug laiko bilijardinei, parašo “lbnkt” apie labas rytas net nereikia svajoti. Sako kad myli. Aš jį tikrai myliu.. Kas dieną prašinėju pirma, kviečiu visur eiti. Ateina tik šeštadienį o seniau kas 3 kas 2 diena. Toi biliardinei daug bendrų draugų tai kartais irgi ateinu kai prisėdu pašnekėti pašneka ir nueina kitur.. Kai būname kartu viskas gerai faina ir t.t Bet kai nesustinkam aš pareinu namo ir man norisi verkti.. Jis bent pasakytų, kad nemyli tada išsiskiriam ir viskas o dabar sako kad myli.. O man rieda ašaros.. Kai pasakau kad trūksta dėmesio parodo jį 1diena poto vėl tas pats.. Kaip įsitikinti ar aš jam rūpiu? Pokalbiaii nepadeda, nes sako kad myli, kad viskas gerai, tik nemoka parodyti. Ką man daryti? Netarašyti ir žiūrėti ar atrašys? nerodyti dėmesio? bijau taip elgtis nes bijau kad prarasiu.. ((
Daug daug daug stiprybes Tau
Kad sako, jog myli, dar nereiskia, kad taip ir yra. To vyruko zodziai vienoki, veiksmai kitokie, o velnias zino, kas jo galvoje dedasi.
Jeigu tikrai myli, tai ir GERBTI SAVO MERGINA PRIVALO!!!
aisku, dabar skaudu, bet praeis kiek laiko, matysi viska kiek kitokiomis akimis.
Nerašyk jam. Kai parašys atrašinėk šaltai ir ne iš karto, o po kokių 5-6val. Jei ką, sakyk, kad nematei sms. Neik į ta bilijardinę, čiuožk su kitais draugais į miestą. Kuo toliau nuo jo. Jei tu jam rūpi, pats prisvils kaip lapas prie užpakalio. Ai, dar gerai būtų sexo badas.
Autore, assavaji taip pat buvau islepinusi, kadangi megstu, kai mano artimi zmones laimingi, noriu, kad jaustusi mylimi, taigi kai jau pamaciau, kad nebesusitvarkau su juo, tai bandziau mazint ta demesi, tegul pajaucia taviskis, kad jei nesistengs del taves, tai praras.
Mano nuomone, tai tiek viena, tiek kita puse turi rodyt demesi, nebukim ledo karalienes, taciau ar jie mus ant ranku turi nesiot ar mes vyrus?
O del to, kad susitinkat reciau, tai net nezinau ka patart. As saviskiui karta pasakiau, kad as is jo nei draugu, nei seimos atimt nenoriu. Jis turi paskirstyt laika draugams, laika seimai ir laika man, jei jis to nesugeba – mums ne pakeliui
Šiandien jis eis į klubąą.. Ir žinau kad rašinės nes visada rašo būdamas kažkur klube.. tai netarašysiu..
Kaip džiugu, kad neviena tokia lepintojėle..
Prisijunkite, kad galėtumėte atsakyti.
