Sveikos, labai trumpai aš – pirmą kartą gyvenime turiu tiek daug galimybių pakeliauti visur. Vakar grįžau iš savo svajonių nuo 7 metų miesto – Londono. Ten buvau su mama penkias dienas. Dabar jau 2 menesius mano vaikinas ir jo tėvai (aš su jais dar nepažįstama, nes vis dar niekur negaliu keliauti be mamos papo, o jie ir aš be proto norim vienas su kitu susipažinti), man siūlo su kruizu keliauti į Švediją balandzio 4-6 dienom. Šitus mėnesius, kai jie man siūlo, mamai nei žodelio nebuvau užsiminusi apie tai, šiandien atėjo ta lemtinga diena kai viskas, taškas, reikia paklausti ar ji mane išleistų. Esu tikrai gera dukra, susitvarkau kambarius, niekur nevaikštau (iš viso niekur, vien tik namuose sėdžiu), pažymiai geri, lankomumas, na, kaip ir pas daugelį manau paauglių, vidutiniškas, bet nuo lapkričio mėnesio esu tikrai pavyzdinga dukra (mano akim). Negeriu, nieko nevartoju, niekur nesibastau naktim kaip kiti paaugliai, o mano motina…. Neturiu žodžių, jau šiandien, per visus 17 metų sukaupta kantrybė trūko…

NIEKADA ji manęs niekur neišleidžia, net pas geriausią draugę miegoti, kuri gyvena kelis žingsnius nuo mano namų, net VASARĄ lauke iki max 11 neleidžia pabūti, vija namo 7-8 valanda, kartais net ir 6. Žodžiu, mano gyvenimas tragedija šituo klausimu, nes turiu sėdėti tik namie, o jei niekur neišeinu, tada ji rėkia, kad išeičiau grynu oru pakvėpuoti, bet kai išeinu, vėl rėkia, kad per ilgai būnu… Kur logika… Per metus max 2-3 kartus kur nors lieku su nakvyne (pas draugę, šiaip kokiam pasisedėjime), o taip visas likusias 360 dienų sėdžiu tik namie. Žodžiu, grįžtu prie esminės temos: paklausė mano vaikinas, ne aš, nes tipo jis nori man staigmeną padaryti, o aš “nieko apie tai nežinau”, paklausė, tai ji kategoriškai (kaip ir maniau) – ne, ne, ne, tikrai niekur neleisiu, dar pakeliausit jūs kartu ne vieną kartą. Žinoma pakeliausim, bet kol kas, kai tokia galimybė…. ???? Reikia tik imti tokias galimybes, o ne praleisti pro pirštus…

Nieko aš jai nesakiau, apsimetu iki šiol durnele, tuoj eisiu pas draugę, žadu vėl, eilinį kartą su ja susipykt (nes kitaip ir neįmanoma pas mus, pas mus vien pykčiai). KODĖL ji man kartina gyvenimą? NIEKUR neišleidžia, man jau 17, greitai, visiskai greitai 18, o aš nei karto nesu buvusi niekur, apart savo mažo miesto, vos ne kaimo, ir UK va dabar, bet ir tai visur su tėvais… Kai pasižiūri į kitus tėvus ir jų santykius su vaikais, pavydas juodas užgraužia, kad ir man taip… Visur išleidžia, pasitiki, vaikai grįžta sveiki ir laimingi, pilni įspūdžių, tėvai giriasi draugams savo, kad turi tokius nuostabius vaikus, su tiek daug patirties, tiek jie daug keliavę, tiek matę… O aš kad ir išvažiuoju, visur su tėvais. Niekur nesu buvusi savarankiškai, net nežinau ką tai reiškia. Bandau dabar kuo daugiau pinigų susitaupyt ir dumt iš tėvų namų kaip įmanoma greičiau, noriu savo nuosavo gyvenimo kuo greičiau…

Ji pati gyvenime NIEKO nemačius, turiu alkoholiką tėvą kuris niekur su ja nėra buvęs, niekur nenusivežęs per visus jų 20 gyvenimo metų, ji visada pati sėdi namuose, nieko nemačius, ir ji linki tokio pačio gyvenimo man, kaip matau. Argi tokios mamos kaip tik neturėtų leisti, palaikyti, spartinti savo dukras/sūnus geresniam gyvenimui? Ar neturėtų padėti jam pasiruošti? Ar neturėtų suteikti galimybių ir neturėtų sakytu “gerai vaikeli, geras tu mano vaikas, griebk gyvenimą už kiaušų, imk iš jo viską kas tik įmanomą!” O ji atvirkščiai… PAti nieko gyvenime nemačius apart tų pačių 4 sienų namų, nieku rnevažinėjus, neturi jokių įspūdžių, amžinai savyj užsidarius. Viską draudžia, nepasitiki, nieko neduoda, net pinigų… Nesiskundžiu aišku, esu aprengta, bet ir tai max 2 kartus per metus ji kur nors nusiveža mane nusipirkti naujų drabužių, turiu pati už viską mokėtis, jei noriu ko nors gražsnio, arba draugės atiduoda… Pinigų tikrai ji turi, ne vieną kartą mačiau jos banko sąskaitą, kaip guli tie pinigai taip guli, nežinau, gaili ji ar ką, bet.. čia ne mano reikalas, aš tuo nesiskundžiu. Skundžiuosi, ir prašau jūsų nuomonių, ar ir jūs neleistumėt manęs? Vis dėl to gi ne viena tik su vaikinu bčiau, būtų jo visa giminė kartu… Prižiūrėtų mus, pinigų nereikėtų man, max 20 eurų (kuriuos aš pasiimsiu pati, iš savo piniginės), kad tik sau ką nors nusipirkti, nes jo tėvai bilietą jau nupirkę. Prašau be smerkimų, man jų nereikia.

Tai ar su manim kažkas negerai, ar ja?