Anonimas, nes gėda.

Mano mamai kažkas negerai, ji žaloja mane psichologiškai. Situacija sudėtinga, bet pamėginsiu papasakoti. Ji dažnai rėkia, pradeda psichuot dėl visiškų menkniekių. Pavyzdžiui kad ir dabar. Buvom su broliu kamabary, ji atėjo ir netyčia valydama palangę išvertė brolio padėtą arbatos puodelį, tada pradėjo rėkt nežmoniškai ant brolio, išmėtė visas knygas nuo mano stalo, liepė tipo tvarkytis, nors viskas pakankamai tvarkingai, o jai atrodo, jog ne. Vnž, jai viskas turi būti idealiai tvarkinga, tarkim valgai obuolį, padedi graužtuką ant stalo ir žinai, jog nusineši po kelių minučių jį ir išmesi, bet ji iškart ateina ir išmeta, o po to aprėkia, jog aš netvarkinga. Taip pat ginčijasi dėl visiškų smulkmenų, dabar pvz pradėjo rėkt ant brolio ir pradėjo sakyt, kad paną susirastų, bratkis pasakė, jog tada ir tai jai nepatiktų, o ji tipo pradėjo įrodinėt, jog negalima merginų vestis į namus, nes tik kurvos taip daro… Kažkoks “sovietinis” mąstymas. Taip pat vos ne su peiliu šoko ant brolio, žinau, kad nieko nebūtų padarius, bet vis tiek.

Taip pat labai žlugdo mano psichologiją, visada vadina mane stora ir panašiai, nors aš ir pati dėl to labai pergyvenu… O tarkim šian nupirko man kelnes be mano žinios, aš pasimatavau ir pasakiau, kad nenoriu tokių, kam tu man jas perki, tai ta tipo įsižeidė, sakė, jog aš tik su savo skudurais paskui ir vaikštau, nors aš atrodau normaliai, tiesiog ne manau, kad turėt vardinius rūbus yra svarbiausia.

Taip pat ji su tokiu rėkimu mane išveda iš kantrybės, aš dar šiaip tik paauglė. man septyniolika, bet sergu depresija, dažnai mąstau apie savižudybę, bet stengiuosi kažkaip gyventi, o ji tokiu rėkimu mane varo į neviltį…

Sorry, kad mintys nerišlios, bet tiesiog privalėjau kam nors iššsipasakot, nežinau ką daryti…