Na, mano atveju ne aš vairavau, bet čia buvo kaip sakant, jau turbūt nulemta viena draugė iš savo kompanijos vis pasakojo apie savo brolį, kiek jis jau avarijų pridaręs (berdos 12 ar 13 per 3 metus), bet vis išsisuka, nes avarijos būna absurdikai kvailos. ir dar pasakojo, kad jam patinka, kai jį vadina Gedučiu, o ne Gedu ar Gediminimu (jo tikrasis vardas). na ir ką, turėjau važiuoti į Kauną pas draugus, bet nežinojau kas ir kaip ten kaune su viešuoju, tai pažadėjo, kad podružkė atsiųs savo draugelį ir jis mane nuo stoties iki jos atveš. nu ką, atvažiavo mašina įsėdu, važiuojam, pažindinamės ir tas vaikinas taip juokais ir sako: “vadink tu mane Gedučiu, ok?” Man staiga paranoja galvoj, kad čia gi TAS GEDUTIS ir vos spėjau mintyse nusikeikt, kaip mes pyst ir vidury tuščios gatvės trenkėmės į tokį platų stulpą pakelėj ir nors ir važiavom negreitai, trenkėmes taip, kad pasatui net variklis viduj įsilenkė, laimei, abu likom visiškai sveiki

pati pirma avarija buvo gal puse metų praėjus po teisių išsilaikymo. Vairavau po linksmo savaitgalio iš Vilniaus namo. Tvarkingai grįžau išvežiojau drauges ir viena paprašė ją pavežėti iki sodybos, nes reikia padėti tėvams dirbti. Na ir ką, nuvežiau aš ją palikau, o pati pirmą kartą tais keliukais važiavau. Ir viskas baigėsi tuo, kad kilau į kalną važiavau 50km/h ir galvojau kad užkilus spėsiu dar pavažiuot pristabdyt ir pasukt į kairę, o tik užkilus pamačiau, kad jau laikas sukti kairėn iš šalutinio į pagrindini. aš pristabdžiau kiek išėjo ir mečiausi kairėn, tada žiūriu kad jau neišsuksiu ištiesinau vairą peršokau griovį ir nusileidau. Gerai tiek kad tą griovį peršokau ir ant stulpo nepasimoviau. O nusileidau į karvių ganyklą. sako tėvas: gerai kad bent ant karvės nenusileidai

kita avarija buvo jau 1,5 stažo kai turėjau. Tiesiog grįžau namo pavargus po paskaitų ir darbų, ir galvoju reikia nuvažiuoti į maximą nusipirkti vazoną. Na ir ką išėjau aš į kiemą atsisėdau už vairo, pažiūrėjau į veidrodėli mašinos salone, pasidažiau lūpas ir po to į vairuotojo pusės šonini. Galvoju o va atbuliniu gražiai išvarysiu. varau varau muzika garsiausiai pasileidus ir girdžiu kad kažkur boom. O už manęs stovėjo pas kaimynus atvažiavę draugai. aišku jiems buvo mažas įbrėžimas į bamperį, o mano ir bamperis ir bagažinė įlinko. nu ir ką surašėm dar 200lt primokėjau kai pdurnelė ir išsiskirstėm.

o tų mažų avarijų kaip įbombinimas į šulinį, bamperiopalamdymai, dažų nubraukimas nuo durelių varant į garažą net nekalbėsiu.

Pati žinau kad vairuotoja esu nekokia, tiksliau už vairo aš žiauriai ŽIOPLA )))

Mano isimintiniausias autoyvikis…jei taip galima pavadint, nes nukentejusiu nebuvo, masinai kaip ir viskas ok. Dekoju savo angelui sargui pastoviai ta ivyki prisiminus…

Taip taip viskas per savo durna galva, bet buvau greicio fanatike, pastovi dragu/driftu lankytoja megeja/dalyve ir pan…Po to ivykio labai ilgam prisedau rura…

BUvo taip,kad veziau kaimo keliais tokiu pijokus (na labai prase pavezt) ir skubejau atgal…zvyrkelis as spaudziu 120-140…masina labai stabili, universalas/sunki. Siek tiek meto, bet viskas valdoma…issuku is posukio ir naujai supiltas zvyras, jauciu kaip meta sikna tai i viena tai i kita puse..nuimu gaza-meta dar labiau, saunu 3 begi (priekiu varoma) nepajegia istraukt. Na ir tada jau tik isikimbu i vaira ir gaudau masina ant zvyro. Sumete kelis kart stipriai ir as tiesiog isikibus viena koja stabdi, kita sankaba nuspaudziau ir tiek. Apsuko ant zvyro 3 kart (as dar zinom ja gaudziau) ir atbula praskridau metro ar daugiau plocio griovi i pieva. Pirma mintis buvo kad uzsimusiau…paskui sedziu ir valaus ale krauja (nieko nebuvo, tik ant krutines nuo dirzo melyne), tada atsigaunu ir galvoju apsiverciau Nu bet nieko gi viskas ok. Islipau is masinos, iskrapsciau is dulses zoles su zemem :d ir pieva dar ilgokai vaziavau, kad nepasikabinciau tam griovy. Gryzau pas uosviene iki kiemo ir budavo pro vartu rankiniu iciuozdavau as ten sau be problemu,o tada sustojus is 3 kartu nesugebejau ivaziuot..vyras pamates jau suprato kad kazkas ne to, as silipus kaip zombis i ji rankas istiesus apsiverkiau iskart, kad vos neuzsimusiau…2 valandas is sileistu padangu su atsuktuvu trauke akmenis…O kai nuvazavo paziuret kaip tas kelias atrodo tai pirmi zodziai buvo “eik tu n… kaip tu ja suvaldei”..kelias kaip traktoriaus isartas.

Todel praejus jau 5 metam po sito pasiskraidymo as labai daznai prisimenu paspaudus gaza kas gali buti, net ir autostradoj.

turejau viena ir vienintele avarija (tfu tfu tfu) jei tai galima butu pavadinti avarija. ziema nesuvaldziau masinos ir ivaziavau i bordiura. isluzo bordiuras, suluzo šakė (nezinau ar tiksliai taip vadinasi bet tetis taip sake ) , rata jau reikejo ismesti visa, nes susilankste taip kad neimanoma islankstyt buvo. viskas laimingi baigesi, ir greitis nebuvo itin didelis, taip pat vaziavau gal 50 km/h greiciu. labai bijojau tuomet pasakyt teciui, siaip netaip partempem masina i kiema, as tokia issigandus ir nuleidus galva griztu namo, sakau ” tetukai, sugadinau pasačių, ratui kaput” o tetis pasiziurejo per langa i masina ir atreze man ” ko tu cia pergyveni, garaze dar 4 ratai yra” iskart lengviau tada pasidare. bet jau 4 metus ziema vairuot negalejau, vazinejau tik viesuoju transportu, labai bijojau.

dar buvo kartas kai buciau taip kaip per filmus rodo palindusi po fura. slidu, lyja as vaziuoju kaune europos prospektu ir ziuriu fura suka tiesiai pries mane. sustojau tiesiog milimetrais. sustojau ir teko stovet dar pusvalandi, nes nepajegiau vairuot is to streso. o fura kaip vaziavo taip nuvaziavo. kaip tycia tuomet nepavede masinos stabdziai. sedziu tuomet masinoj, verkiu,ir galvoju : isvaziuodama is namu anksti ryte, nepabuciavau dukros (jai tuomet buvo 1,5 menesio). tai dabar visuomet isvaziuodama kur nors apsirengiu ir pries eidama per duris ja pabuciuoju.

Teko žiemą patirt mini avariją. Važiavau keliu, kurio niekada nevalo. Kelias su sušalusiom aukštom ledo provėžom. Žodžiu, įsistoji kaip į traukinio bėgius ir varai

… iki kol reikia prasilenkti su kita mašina. Kelias siauras, nieko kito nelieka kaip tik mauti į supustytą kelkraštį. Įvažiuot įvažiavau, o išvažiuojant nebepataikiau į vėžias ir taaaaip sumetė, kad dar nemažą kelią slydau, mašina apsisuko, trenkėsi į didžiulę sulėdijusią pusnį, o tuo metu ir aš su galva į vairą. Mašinai tik priešrūkinio žibinto viena dalis iškrito ir tiek. Užtat galva dar ilgai skaudėjo ir rankos dar ilgai ilgai drebėjo..

Geras!

o as ziema bandziau lenkt kelininku mikriuka, ir mane ant kelio pradejo metyti, buvau jau priespriesineje juostoje, tai vyras(sedejo prieki keleivio sedyneje) issigando, ir staigiai rankini uztrauke, masina apsisuko 180 laipsniu ir galu trenkemes i pakels pusni. Aciu diev nebuvo medzio jokio, o ir sniego kalnai tada buvo. Niekas nenukentejo, nebuvo net kada panikuot, su drauge issokom i kelia stabdyt masinu kad istrauktu is griovio, tai lengvoji sustojo, neistrauke, per giliai pusni buvom, tai sustojo dzipas, pats, nestabdomas ir istrauke, ve tokia mano pirmoji ale “avarija” po to jau vyras parvairavo iki namu. Nors kai pagalvoju, gal buciau isliginus ratus, o per vyro tokia “iseiti” galejom rimtai nukenteti

Op

Geriau jau nevadint jo Gedučiu, nes nelaimę prišaukia