Meile ir santikiai per atstuma, uz ar pries
Ši tema perkelta iš senojo forumo archyvo. Datos ir slapyvardžiai palikti kaip buvo.
Meile ir santikiai per atstuma, uz ar pries, idomi juusu nuomone
metus laiko bendrauju su vaikinu, oficialiai turiu, o salia ne, i pusmeti keli kartai tik susitikti. nes kitaip nelabai ir iseina
As gyvenu ir mokausi Lietuvoje- jis mokosi Danijoi. Laukiu kiekvieno susitikimo ir nerimauju, kad meilė gali išblėsti, nes mus skiria ne vienas ir ne du kilometrai.
Aš Olandijoj, vaikinas Lietuvoj Susitinkam kas 2mėn, jis atskrenda,, tada aš namo. Mėnėsį pabendravom, padraugavom ir man reikėjo išvažiuoti, net nebuvo kalbų,kad santykių būtų galima netęsti. tiek aš tiek jis labai aktyvūs, varinėjam su draugaus , su univeru visur, nežinau, kažkaip , daug geriau užsieny būt, aki žiania, ka dšalia turi žmogų, be to, mes tai sakom kas tie 4 metai, ka bus visas gyvenimas?
2.5 metu taip pradraugavau…gal ir butume dar ilgiau,bet pykciu jau per daug buvo ypatingai,kad as vaziuociau pas ji,nes norejo,kad ten su juo buciau ir siekciau…o as labiau norejau cia,tai vat..jei susideliosit planus ateities,bus tikslas,tai viskas imanoma
kiek laiko turėsit būti atskirai? jei dabar yra meilė tai net tokių minčių jums neturėtų kilt, kad reiktų ją nutraukti. Geriau kaip tik stiprinkit, kol esat atskirai rašykit vienas kitam laiškus ar kokius siuntinukus nedidelius, jei tikrai norėsit būt kartu po kažkiek laiko abu apsigyvensit vienoj šaly
As tokiais santykiais apskritai netikiu, nes mano aplinkoje, galima sakyti visi tokie santykiai zlugo. Ir siaip as per daug gal cinikas ar pan., bet manes niekas neitikins, kad bachuras, kuris “draugauja” su mergina ir susitinka su ja karta i du menesius ar reciau, neina i kaire – netikiu as tuom ne uz ka. Kitavertus, gal toks mano poziuris yra itakotas to, kad pats nelabai i istikimybe linkusiu zmoniu aplinkoje sukausi jaunesniais savo metais. O siaip, man tai tiesiog gaila istikimu ir doru merginu, kurias visokie “vaikinai” liaudiskai tariant isdurineja. Zinoma, nesakau, kad taip buna visada ir tuo labiau jusu atvejais, bet kaip minejau, netikiu as tokiom “draugystem”. O visom, kuriu vaikinai studijuoja, dirba uzsienyj, darbo reikalais isvazineja kazkur daznai ir pan., palinkesiu but atsargioms.
O mano aplinkoje kaip tik labai daug tokių draugysčių pasiteisino. Jei vaikinas tikrai myli savo merginą, tai ir lauks, nes į kitas jis nė žiūrėti nenorės. Ir tik nereikia lia lia, kad vaikinai taip stipriai nemyli. Dar ir kaip myli, tik reikia tinkamą merginą rasti.
Na as su vaikin gyvenu Vilniuje, bet vaikinas isvaziuoja mokytis i Kauna as lieku Vilniuje ir nera jokiu kalbu apie issiskyrima, manau viskas gerai klostysis ir busime dar ilgai, o siaip kartu apie 3 metus
nu biski skirtumas yra tarp kauno ir vilniaus, ir lietuvos ir danijos.. kaunas-vilnius tai nors ir kasdien galima vazinet.
o del tokiu santykiu, tai negali buti nei uz nei pries, tiesiog tokia situacija, ir arba su ja susitaikai ir ismoksti gyventi kartu bet atskirai, arba suki lengvesniu keliu ir ieskai zmogaus, kuris fiziskai bus visad salia. as buvau nuo saviskio atskirai tik puse metu, buvo sunku, bet zinoma, kad likom kartu.
mums irgi taip buvo pradraugavome per atstumą apie 2.5m. aišku sunku buvo, bet mes vis dar kartu jeigu meilė tikra tai viskas įmanoma, manau. o dėl neištikimybės, tai tikrai, kad ne visi vaikinai eina į kairę, visokių yra, labai neobjektyvu teigti, kad visi eina
jam sie metai paskutiniai 3 kursas tai dar metelius kenteti reikes :/ o jaigu sugalvos mokytis dar auksciau.. tuomet nezinau
Už, jei tai yra laikina. Kitu atvėju beprasmiška taip bendrauti
Asmeniškai aš kad ir kaip mylėčiau žmogų nežinau ar galėčiau taip ilgai kankintis, su mintim kad negaliu turėt jo šalia čia ir dabar, jaust jo šilumą matyt jo akis šypsena, .. man reikėjo tik mėnesį išsiskirt ir pabūt vienam nuo kito, maniau kad išprotėsiu, o jeigu čia į pusę metų tik vienas ar du pasimatymai neištverčiau taip..
beprotiska tai yra, bet supranti tada kas yra tas ilgesys,iir kaip vertini tas valandas, pora dienu kartu, nes tai pat ir lietuvoje esant per atostogas vienas pas kita privazinet negalim as prie vilniaus gyvenu, o jis nuo Klaipedos metus laiko bendraujam taip, skambuciai, zinutes, nuotraukos. labai nemazai ir neigiamos nuomones sulaukiu is tu paciu draugu, kaip cia per atstuma, kaip taip imanoma, niaugi nesinori too zmogaus salia , ka tu zinai gal jis kita turi, o tau cia tik graziai ciulba, na patys suprantat visokiu zmoniu yra su savo nuomonem, bet as kazkaip laikausi savo nuomones nedarau problemos ten kur jos nera, ir viskas gerai. Neinu i kaire, ir net nekyla tokios mintys, ir pats vaikinas neleidzia man taip galvot, nes pats iskarto sako neprisigalvok.. tai kazkaip optimistiskai ir ziuriu toliau, kaip klostysis viskas, laikas parodis
Prisijunkite, kad galėtumėte atsakyti.
