meilė tarp 15 ir 18
Ši tema perkelta iš senojo forumo archyvo. Datos ir slapyvardžiai palikti kaip buvo.
Ar jum tai atrodo normalu? Porėlė, kur merginai penkiolika, vaikinui aštuoniolika? Nesakykit, kad dar ne laikas, tiesiog mokyklos yra mokyklos ir draugystės vyksta, tačiau įdomios man jūsų nuomonės labai. Jei atrodo nenormalu, kokį amžiaus skirtumą įvardytumėte kaip normalų?
Man tai normalu, nezinau..aisku ziurint kiek abu yra subrende.jei jiem viskas atitinka tai puiku
Taigi nėra didelis skirtumas. :v
normalu
kaip pradejau draugaut su vaikinu, man buvo 15, jam 18. Ir nesakykit kad tai nenormalu mes jau 8 metai kartu ))
Svarbiausia jaust kad tai tavo zmogutis
O vėliau kai mokytis pradėjo ir jam buvo 19, o tau šešiolika? Papasakok ką, jei gali, labai įdomu
3 metai nebaisu, svarbu kad galvoj ne kose butu ir vaiku neprisigamintu, gal sakyciau daugiau ne meile 15metu buna o fizinis potraukis nes siauteja hormonai, silti jausmai… jei abu su galvom ne su kopustais ant peciu amziaus tarpsnis labai normalus juolab veliau jis vis maziau jausis
Normalu. kai man buvo 15, draugavau su 18mečiu. Dar juokavau, kad jei ką, galiu jį į teismą paduot
Aš su vaikinu pradėjau draugauti kai man buvo 16 o jam 20, nematau nieko nenormalaus, juolab, kad vyrai vėliau brest pradeda tai dar geriau tas skirtumas..
aš su savo vaikinu pradėjau bendraut, kai buvo būtent toks amžius (jam 18, man 15). Nors ir skiriamės 3metais, bet abiems viskas tinka jau porą metų ir šiaip abu dar gana vaikiško charakterio tai 3metais dar nieko, tuo labiau jei sutampa charakteriai ir požiūris
O tevų reakcijos kokios? Nu vis tiek ir pats vaikinas 18 labiau subrendęs ATRODO. Nepykit, kad durni klausimai, bet tiesiog esu žalia visuose reikaluose
Normalu
Jis istojo i universiteta 19metu , man tuo metu jau buvo 16
Isvaziuodavo visai mokslo savaitei i kita miesta, o penktadieniais, iskart po paskaitu grizdavo i gimtaji miesta susitikti su manimi
kartais net jei budavo tarpas ilgesnis tarp paskaitu grizdavo, ir laukdavo prie mano mokyklos, tai budavo kol man pertrauka, pabunam, ir jis atgal vaziuoja
Aisku, budavo sunku tas dienas, bet nuolat susirasinedavom, kalbedavom
Budavo ir pykciu, bet viska istverem
Mano tevai nebuvo pries, aisku buvo sunku pristaty is pat pradziu, mano tevai su juo susipazino, tik tada kaip man buvo 16
Man buvo 16, o jam 22. Jau greit 5 metai kaip kartu, tad 3 metai man labai normalus skirtumas
Kaip gražu. Neveltui sakoma nėra nieko neįmanomo.
Na priklauso jau čia viskas nuo to kokia tu ir koks tas vaikinas ir aišku kokie tėvai. Mano tėvai labai gerai priėmė, kadangi mano vaikinas buvo labai mandagus, neieškojo žodžio kišenėj ir labai gražiai su manim elgėsi. O į prieš tai buvusį vaikiną žiūrėjo priešiškai, buvom vienmečiai ir aiškiai jautėsi kad jo galvoj dar tuštoka, tai tėvams tik laba diena pasakyti sugebėdavo, daugiau nerasdavo apie ką kalbėti.
Prisijunkite, kad galėtumėte atsakyti.
