Meilė+pasitikėjimas
Ši tema perkelta iš senojo forumo archyvo. Datos ir slapyvardžiai palikti kaip buvo.
Kaip manot, ar draugaujant ne mėnesį ir ne du, draugystėje yra įmanoma TIESIOG mylėti? nejausti žmogui visiškai jokio pasitikėjimo. Aš visad maniau, kad pasitikėjimas yra pagrindų pagrindas. Deja, draugas išsireiškė, kad jis mane myli, bet manim nepasitiki. ar taip gali būti? Gal tiesiog prisirišęs jau prie manęs, ir bijo pasakyti, kad nieko nebejaučia? nieko nesuprantu
as savo vaikinu nelabai pasitikiu, nes yra pridirbes, bet gyvent imanoma.. o tu zinai kodel nepasitiki?gal prisidirbai?
Kažkada susirašinėjau su buvusiu bendradarbiu. Nieko daugiau nebuvo, tik kvailos sapalionės apie orą ir kvaili juokai. Jis tai rado mano fb ir perskaitė. Nuo to karto sako, kad nebegali pasitikėti. Aš jam milijoną kartų jau įrodžiau, kad jį myliu ir išpirkau savo kaltę, tikrai, stengiausi. nuo to laiko praėjo metai. jis reguliariai kas pusė metų vis prisimena tai, ir vis pykstamės. Ir šį kart pasakė, kad jis mane tiesiog myli, o pasitikėjimo visiškai jokio nejaučia.
Bet nematau kažko čia labai blogo, nes aš jo neišdaviau, nesibučiavau ir nemiegojau su bendradarbiu, tiesiog sapaliojom nesąmones ir tiek. o jam čia pasaulio pabaiga, negali pamiršt, vis prikaišioja…
Tai jam galva reikia gydyti, jeigu tokius dalykus sureikšmina iki apsurdo
As irgi visiskai nepasitikiu savuoju, bet myliu be galo gal tiesiog todel, kad gyvenu uz 300km nuo jo ir susitinkam tik savaitgaliais, o gal del to, kad anksciau buvo prisidirbes. Tai va, nepasitikiu, bet myliu man rodos, kad jums tiesiog reikia jam viska aiskiai isdestyti, kad jis neturi pagrindo jumis nepasitiketi ir kad jis jums svarbiausias ir t.t. Kai prades priekaistauti vel, tai isvenkit konflikto ir draugiskai meiliai pasakykit, o ne vel susipykit
Jau kokius 5 kartus aiškinomės dėl šito dalyko. ir pykau, ir gražiai šnekėjau, nesuprantu, kas jam darosi? toks vaizdas, kad ieško priežasties susipykt, gal labai patinka…
Jis dabar neturi pagrindo manim nepasitikėt, aš arba sėdžiu namie arba su juo būnu. Kai kas nors parašo į tel iškart ‘kas parašė’, vis užmeta ‘tai ko neini į fb prie manęs’ ir pnš. Žiauriai jaučias kad nepasitiki, o mane tas žiauriai nervina. Nors jis turi GERĄ DRAUGĘ ir su ja susitinka kavos, bet aš kažkodėl jam nepriekaištauju, nors galėčiau pastoviai aiškint kad man tas nepatinka. O vat aš pablevyzgojau ir viskas, sako jau kokie metai nepasitikiu tavim. nepykit, bet pzdc
Ir tiesą pasakius žiauriai užkniso kas pora mėn vis aiškintis tą patį… ‘va tu jam pasakei tada taip, vat buvo taip’ nu toks piktumas mane ima, aš jo milijoną kartų atsiprašiau, tą bendradarbį užblokavau išvis fb, į tel neatrašinėjau. vistiek aš negera, vistiek jis vargšas negali manim pasitikėt. sakau tai jei taip blogai, tai skiriamės? sako tai myliu labai tave. nu nieko nesuprantu, nors nusišaut
pakelkit kam nesunku
per daug pavydi visko
Jooo, pavydas pas jį nenormalus, sakau va su klasioku susirašinėju, tai ir to užpavydėjo…
Pasakykit man, ar MEILĖ be to prakeikto pasitikėjimo yra ĮMANOMA?? Vienas pasitiki visu 100proc, o kitas pastoviai įtarinėja, kažkaip neatrodo man kad tokie santykiai labai ilgai gali tęstis, nes pas mus jau apie metus laiko taip, kas pora mėn išlenda vis jam tas piktumas, kad aš taip pasielgiau, ir mane tas jau erzina nežmoniškai….
esu susidūrusi su panašia situacija. su absurdišku pavydu. tai galiu pasakyti, kad taip įtarinėja ir pavydi tie, kurie patys, deja, nelabai gražiai elgiasi…
Jis pats kiek kartų yra mane apgavęs, kad tipo namie, guli, palinki labos nakties, o vėliau pasirodo, kad jis buvo su draugeliais kažkur. niekada nekėliau scenų bereikalingų, na pora kart supykau, ypač vieną, kada aš jo laukt turėjau 2,5valandos pokol su savo drauge pagers kavos. tada pykau, bet ir tai neilgai. niekad nekėliau kvailų scenų, nes tai tikrai labai absurdiška…
Pakelkit ir pasidalinkit patirtimi, kaip elgtis ir ką daryti
Pasidalinkit patarimais ar istorijomis, pokol neišprotėjau dar
Ir pakelkit, man reikia patarimų, o ne su savim pasišnekėt.
Prisijunkite, kad galėtumėte atsakyti.
