Su vyru esame jau daugiau nei 10 metų kartu, kaip ir pas kiekvieną porą – buvo visko. Interesai mūsų sutampa, mėgstame keliauti, laisvalaikį leisti kartu. Santykiai gražūs, draugiški. Tik jis labiau gal šeimyniškesnis, o aš padūkusi, bet tai netrukdo gyventi kartu ir prisiderinti.

Visa esmė tame, kad nebejaučiu jam traukos. Visiškai. Atrodo net erzina jo kvapas… Žinoma, su metais jis pasikeitė, gal kiek apsileido, bet nežinau ar tai būtent yra esminis dalykas… Aš pati daugiau prisižiūrinti, nors tikrai negaliu pasakyti, kad esu ideali.

Ir taip visai netikėtai mano kelyje atsirado jaunas, gražus, stangrus kitas kūnelis… Pradžia buvo visai nekalta, susimirksėjom, susiklapsėjom akytėmis, prasidėjo viskas nuo juokelių, “netyčia” perėjo prie lengvo flirto ir dabar atsiradom ten kur esam. Savo kūno jis niekada per daug nedemonstravo, bet pirmą kartą palietus jį – lyg elektra nukrėtė geismas…

Jis man vėl parodė ką reiškia būti geidžiamai, akimis tiesiog rijo keletą mėnesių, o vėliau… pasimylėjome. Automobilyje, žvarbią rudens dieną, kažkokioj aikštelėj, nepatogiai, bet buvo taip gera, kad aš pati savęs nepažinau… Po to įvykio galvojau – pabels sąžinė į mano sielą. Nebeldžia. Nieko nesigailiu. Praėjo dar pora savaičių ir mes praleidome visą savaitgalį kartu.

Vyras kažką įtaria, bet jis tai išgyvena kur kas skaudžiau, nei man parodo. Tapo dar švelnesnis, geresnis, rūpestingesnis. Sako, kad nenori manęs prarasti, kad esu jo gyvenimo žmogus.

O aš… Aš suvokiu, kad su meilužiu jokia ateitis nelaukia, mes per daug skirtingi. Visomis prasmėmis. Mus sieja tik ta elektra, kada negali rankų vienas nuo kito atitraukti, gali kalbėtis pusę nakties, svajoti apie nerealias svajones. Skraidyti. Bet aš įsimylėjau jo kūną, lyg narkotiko noriu.

Nežinau, gal man visgi paleisti savo vyrą… Ar įmanoma vėl prižadinti tą geismą? Daug skaičiau, kad ateina poroms toks laikas, bet niekaip nesuprantu kokiomis pastangomis būtų galima vėl užvesti tą varikliuką. Dabar žiūriu į jo kūną, nenoriu jo, tiesiog nenoriu…