Melas poroje
Ši tema perkelta iš senojo forumo archyvo. Datos ir slapyvardžiai palikti kaip buvo.
Ar tenka pameluoti savo antrajai pusei? Jei taip, kokios tai situacijos, kaip tai vertinat (gailites ar laikot sventu melu?)? Kaip vertinate jei suzinote, kad vaikinas jums kazka pamelavo? Kad veike viena, o suzinote, kad is tikruju kita, ar polinkis meluoti neisugdomas, neisgyvendinamas?
Pastoviai jis man meluoja, bet rimtų dalykų niekada. Jo toks būdas apgaudinėt, tąsyt nervus. Mokausi ignoruoti.
Aš pati pameluoju, kad neįžeist arba tuo metu reikia atsimazint kaip nors. Ne apie išdavystes kokias šneku, tiesiog taip, kad žmogus blogai nesijustų.
Pati nemeluoju visai, o vat turejau partnery kuris meluoja istisai, ir svarbiausia del smulkmenu visokiu nereiksmingu, tas privede mane prie skyrybu su juo, nes jeigu negaliu zmogum pasitiket tai man peilis.
Maniškis man visada kartoja, kad niekada nemeluoja man, visada pasako, nors žino, kad mane tai supykdys ar gal kiek įskaudins, bet niekada nieko neslepia. Vertinu labai tai. O pati kelis didelius melus turėjau, bet sąžinė užgriaužė nesveikai, tai pasakiau viską viską ką kada nors melavau…
As nemeluoju .Geriau karti tiesa nei saldus melas. Savaji kartais prigaunu meluojant,bet tai buna nereiksmingi dalykai ,bet tai vistiek nervina mane. Jo melas buna ale ,kad as nesinervuociau del to del ko nereikia,bet tai kur garantija ,kad nuo mazu melu neprieis prie dideliu?
as irgi galvoju, nu nieko tokio baisaus nesužinojau, kad man melavo, bet tas faktas, kad žmogus gali meluoti savo antrai pusei man žiaurokas. kaip tada tikėti kokiais nors pažadais, kad daugiau taip nebus? O iš jūsų asmeninės patirties kas nors turėjot toki atveji, kad jus ar jums pameluodavo karts nuo karto, bet del kazkokio ivykio ar rimto pokalbio jus ar vaikinas nustojote taip elgtis?
as tiesiog negaliu patiketi, kad gali toks zmogus is tiesu nustoti visam laikui taip daryti, kad ir kaip dabar ta zadetu….
Aisku, kad nepasikeis
Turėjau žmogų, kuris meluodavo ištisai. Ir pokalbių būta ne vieno, o melai patys kvailiausi. Ne tik dėl reikšmingų dalykų, bet ir, pvz., paklaustum, ką pusryčių valgė – turbūt ir tai pameluotų, tiek tai į kraują įaugę. Niekas niekada nepasikeitė, o išsiskyrus dar turėjau proto susitaikyt po pusmečio – kartojosi tas pats ir tas pats ir tas pats…
Melas yra normalu. Jau geriau keli melai kasdienybėj dėl smulkmenų nei vienas didelis baisus melas apie…kad ir ištikimybę.
aš saviškiui pameluoju dažniau, kiek esu pastebėjus jis man niekada nieko nemeluoja. jei pasakoja tai visada su detalėm tą patį, kažin ar tiek visada atsimintų ką meluoja gal kažką mažo ir ir nekalto pameluoja, bet kažko rimto tai ne, arba nežinau
Esu melavus, kad einu miegot, o iš tikrųjų toliau md įdomias temas skaitydavau, nenorėdavau, kad trukdytų dar esu melavus dėl to, ką veikiu ir su kuo esu, nes jam darėme gimtadienio sveikinimą – filmą. Daugiau nemelavau, tik vardan kokių staigmenų, tad atėjus laikui paslaptys išaiškėdavo o manasis mėgsta daug meluoti, bet nemoka to daryti, nes aš moteris ir melą iš tolo užuodžiu
o dėl kokių dalykų pameluojat? ar tai turi įtakos santykiams? ar meluojama todėl, nes nemyli, negerbia?
taip tikiuosi išgirsti bent vieną atvejį kai žmogus susiprotėjo, susigėdo ir daugiau taip nebedarė ir laiingai ir gražiai gyveno (
manau meluodami nesupranta kad kazka blogo daro
Mano ir draugo santykiuose buvo vienas melas, smulkus, iš jo pusės. Paaiškėjo pakankamai greitai, baisai supykau ir pasakiau tiesiai šviesiai – dar kartas ir viso gero.
Aišku, nepatikrinsiu 100% aš jo dabar, bet, kiek man žinoma, nebemeluoja. Jeigu dėl kažko ir susipykstam, tai dėl tiesos. Mano nuomone, geriau pasipykt dėl tiesos, kuri nepatinka (na, pvz., kad veikė ką nors ne to ar pan.), bet tik ne dėl melo.
Aš visada pasakau tiesą, net jeigu žinau, kad jam nepatiks. Jis dėl to papyksta ir praeina. Bet nebūna paskui nei sąžinės graužaties, nei rimtų pykčių dėl melo.
Melagiu tiesiog enpateisimu,siuo atzvilgiu esu kategoriska
Prisijunkite, kad galėtumėte atsakyti.
