žodžiu, jau esu tokia, kad mėgstu vis ką nors paraityt kas liečia įvairius raštus.. tik turiu bėdą – visiškai nedraugauju su skyrybos ženklais ( kas iš tiesų labai netrukdo) ir vis svarstau kiekvieną kartą, kaip viskas turėtų sugult.. eilutėm, strofomis.. kaip proza be jokių mandrybių.. šiaaip gal kas neturit ką veikt, tai.. kaip sudėliotumėt tokį “šiukšlinuką” ? ) neprašau man padėti kurti, tiesiog noriu pažiūrėt kaip kitas žmogus į tai pažvelgtų ir panašiai. tik jau nemuškit, jei nepatinka – apeikit , ačiū

ir kaip tavęs nepasiilgt?…

lengvų it pienės pūkas plaukų

slystančių tarp mano pirštų

tavo gyvų many

vis dar ieškančių neatrastų

pasaulių akių kurios kartais bara

nebyliai mane

ir tų lūpų..! išsakančių

slapčiausias paslaptis vienu

brūkštelėjimu mano įraudusiu

iki vyšnios raudonumo skruostu

..neįmanoma nepasiilgt. (šitą gal iš vis išmest reiktų? )