Sveiki. situacija mano tokia.. Po 12 klasių įstojau mokytis į universitetą, praėjo jau metai, bet esu beveik nusprendusi, kad mokslus mesiu. Neįdomu, nematau perspektyvų, supratau, kad nebenoriu dirbti samdomo darbo. Turiu krūvą verslo idėjų, turiu hobį.. Jei pabaigčiau to dalyko kursus, galėčiau iš to užsidirbinėti normaliai. Na, dėl savęs aš rami, laiminga. Bet tie aplinkiniai žmonės.. Visa mano šeima su aukštaisiais, seneliai, tėvai, visi užima/užėmė labai aukštas pareigas. Tėvai net nenori girdėt varianto, kad eičiau iš universiteto.. Nors pati pilnai suvokiu, net jei baigčiau mokslus dėl to popieriuko ir dėl akių, vis tiek niekada neisiu dirbti pagal specialybę. Turiu kitų, įdomesnių planų ir norų, jaučiu kad tai mano kelias, kad tik tada būsiu laiminga.. Žodžiu, ką jūs man patartumėt daryti? Ką apskritai manot apie merginas be aukštojo išsilavinimo? Labai gėda man būtų šiais laikais kam nors tai pasakyt? Kol kas vienintelė išeitis, kurią realiai matau, niekam nieko nesakyt, meluot, kad toliau mokausi, o iš tikro eit į kursus, na ir siekt karjeros toj srity..