Mergina su bjauriu charakteriu
Ši tema perkelta iš senojo forumo archyvo. Datos ir slapyvardžiai palikti kaip buvo.
Sveikos,merginos. Nebesusitvarkau su savo charakteriu… O per ji kencia mano vaikinas… Kuris man yra neapsakomai geras,demesingas,paslaugus,rupestingas ir t.t. Na tiesiog jis man netgi per daug geras… O as pastaruoju metu pasidariau tikra RAGANA Nuolat viskuo nepatenkinta,pikta,nervinga,istisai zirziu,kimbu del visko,viskas man neitinka,viskas kliuna,iskeliu konfliktus del kiekvieno menkniekio… Zodziu,TIKRAS NERVU KAMUOLYS O mano vaikinas turi neapsakomai daug kantrybes su manim. Nei karto nera manes kaip nors negraziai pavadines. Niekada nera net balso pakeles ant manes… Visada mane gerbia ir nepratruksta.
Mano charakteris niekada nebuvo is lengvuju. Tevams daug kantrybes kainavo,kol mane uzaugino. Visada buvau besioziuojanti,kaprizinga,principinga mergiote. Bet kai po vidurines baigimo prasidejo savarankiskas gyvenimas,ir prasidejo visokie isbandymai,tai tada gyvenimas man buvo aplauzes ragus,ir nebebuvau tokia pikciurna ir princese ant zirnio… Bet dabar ir vel sugrizo viskas tas pats,kas buvo,kai dar nebuvau patyrusi savarankisko gyvenimo…
Tiesiog norejau pasiteiraut,ar yra siame forume merginu,kuriu charakteris-ne pavyzdinis,ir kaip jus su tuo kovojate ? ? Ka darote,kaip kovojate su sia problema ? ? Nes as nebezinau,kaip man kovoti su tokiu bjauriu budu Ir mylima zmogu kankinu,ir pati kankinuos,kai atslugsta pykcio priepuoliai… Tada jauciuosi ziauriai kalta,jauciu geda pries savo mylima zmogu
KAIP KOVOTI SU SAVO BJAURIU CHARAKTERIU ? ? ? ?
Gerai tai ,jog žinote savo bėdą, bet tik žinoti toli gražu neužtenka.
Jeigu tiki, kad pati gali tai įveikti, tuomet tau padės įvarios knygos šia tema. O jeigu atsivertum artimiesiems, palengvėtų iškart.
Jeigu pati nesusitvarkysi, ieškok specialisto.
Man lygiai tas pats
Visą gyvenimą taip. Dabar siek tiek nusiraminus esu, bet, užeina kokie priepuoliai, visus istaskyt galiu.. vaikinas irgi kenčia, nors yra kaip tavasisc – be galo man geras.
Stengiuos valdytis.. bet, kartais atrodo, kad tikrai reikėtų pas specialistus nueit..
Aš irgi tokia, bet kadangi maniškis silpnų nervų, tai aprėkiam vienas kitą ir viskas arba paima ir apkabina, nekreipdamas dėmesio, kad dar labiau pykstu
Tai išsikraukit kur nors – sporto salėje ar kovos menų treniruotėse. Patikėkit, labai padeda, nes smegenys išskiria “laimės” hormonus (endorfinas, serotoninas, dopaminas), dėl kurių “apsinešit” ir gerai bus.
Manau reikėtų ieškoti priežasčių kodėl, taip elgiesi ir kodėl taip užeina, reikėtų giliau gilintis, kas tave skatina taip elgtis. Negali išsilieti ant mylimo žmogaus, kai jis nėra kaltas, juk kažkada pasibaigs kentėjimas ir tavo mylimo žmogaus. Susimastyk viduje, kai tau “užeina”, o kiti aplinkui labai kenčia dėl tavo būdo. Užduok sau klausimą, ka darytum jeigu vieną dieną tau pasakytų, kad yra geresnių moterų ir jam atsibodo kentėti, juk gyvenimas tai turėtų būti ne kančia, o džiaugsmas su mylimu žmogumi. Jeigu nori parašyk į Až pasidalinsiu savo patirtimi, nes žinau, ką tai reiškia, bet laiku susipratus daug kas pasikeičia
Tiesiog uzeina tokie momentai,kad,atrodo,galeciau net pati save is to pykcio,i siena pradet dauzyt… Daznai buna,kad ‘issikraunu’ ant daiktu Va neseniai sulauziau sluota Ploviau grindis,tuo metu buvau baisiai pikta,ir taip stipriai pradejau dauzyti sluota i kampus,is kuriu valiau dulkes,kad ji net suluzo… Zinau,daugelis pavadins mane tikru tikriausia psiche ,bet AS NENORIU TOKIA BUTI… Kovoju su tuo,bet ne visada pasiseka nugaleti savo charakteri… O pastaruoju metu jis isvis ‘suaktyvejes’ Suvokiu sia savo problema,ir noriu ja kaip nors spresti.
Ir as jungiuosi man siaip praeina gan greitai, bet kol bunu ziauriai pikta tas kelias minutes, vis issilieju ant vaikino… :/ po to labai gailiuosi… Nezinau kaip su tuo kovoti
Vadinasi,ne viena as tokia esu… Ir net nezinau,ar imanoma nugaleti toki savo buda,ar be sansu… Prigimtis lieka prigimtim…
nu gyvenime nesu bjauraus charakterio..esu rami, jei pykstu daigtu nelauzau..be kas liecia santykius…tai esu karsto budo…reaguoju irgi kaip “psiche”…jei kazkas nepatinka,raukaus, iskeliu scenas baisiausias… maniskis kantrus…dazniausiai nereaguoja kai psyhuoju..tada tas mane dar labiau isiutina , kad nekreipia demesio… aisku po visu tokiu savo issisokimu, labai gailiuos… tada atsaldau saviski, nebenori jis nei prisiglaust, nei kazko lovoj…ir tai mane labai liudina…tai labai pradejau su savim kovot.. vis pagalvodavau, kad jis tokios merginos nenusipelne, noriu but jam pati geriausia, isivaizduoju save jo vietoj… ir tai dazniausiai man padeda…daugiau savyje ramybes atradau, kai supratau, kad nenoriu jo prarast del kazkokiu nesamoningu pykciu del nieko… tada pries pradedant oziuotis, sustoju akimirka kaip sakant, pasikalbu su savim, apzvelgiu visa situacija is salies, ir tada suprantu, kad neverta, ir neverta vien del saves, del savo sveikatos, nes didelis stresavimas kenkia …tai tiek,reik cia biski psichologiskai su svim pakovot..nelengva,ir greit viskas nevyksta…bet geriau kovot su tuo, negu jau kazkam negero yvykus, ir sukretus tave, duotu spyri.. bet tai gali but jau per velu. tad mielosios branginkim ka turim, ypac jei antroji puse myli ir gerbia )))
Tikrai valdykitės, nes jei ne pačios save suvaldysite, tai gyvenimas jus….
Aš bjauri ir tuo patenkinta bet manasis sugeba apeit be pikčiukų ir viskas gerai,kai niekas nesirauna irgi viskas ok
As kiekviena karta,po savo issisokimo,pasakau pati sau,kad daugiau taip niekada nebesielgsiu. Nepulsiu,nekaltinsiu nebutais dalykais,nekelsiu balso ir t.t. BET… Iki kito karto,kai kokia nors menka detale mane suerzina… Ir vel tada visa pikta kaip sirse… Ir vel vaikinas net nezino,kaip tinkamai su manim elgtis… Kad dar labiau nepulciau jo…
As irgi gana principinga ir bjauri asmenybe. Bet nesisvaidau tokiais pykcio priepuoliais. Reikia moketi valdyti savo emocijas. Kolkas tai turi kenteti TIK Jusu draugas. Pagalvokite, negi su tuo tures taikytis ir Jusu vaikuciai? Dirbkite su savimi. Neapleiskite tos minties, kad Jusu draugui viena diena baigsis kantrybe. Tai man suteikia stiprybes, neleidziu sau elgtis taip gyvuliskai. Tai yra nenormalu ir pati ta zinote. Bukite viena, ilsekites, megaukites ramybe tiek, kiek Jums reikia, uzsiimkite megstama veikla, o artejant pykcio priepuoliui, uzsimerkite, giliai kvepuokite ir skaiciuokite iki begalybes. Sekmes
Aš taip pat ne iš gerųjų. Kiekvieną kartą kai pasakote kažką grubesnio, paanalizuokite save kodėl taip pasakėte, pabandykit įsijausti kaip jaučiasi tas žmogus ant kurio išliejote pyktį ir prieš kažką sakydamos pagalvokite ar jūsų žodžiai neįžeis, neįskaudins kito asmens.
as ir tokia buvau. Pastebejau, kuo daugiau tokia buvau, tuo viskas sudetingiau daresi. Pirma pasaukdavau , paverkdavau ir praeidavo. Paskui pradejau metyt daiktus, atrodydavo, kad is pykcio sprogsiu. Dabar esu ganetinai rami, megstu papriestarauti, bet dazniau patyliu, nes supratau, kad sau nervukus gadinu tik. 🙂
o padeda saves valdymas, patylekite, jei matote, kad nervina – iseikite. Sportuokite. Svarbiausia, valdyti save 🙂 sunku, bet imanoma.
Prisijunkite, kad galėtumėte atsakyti.
