Laba, saulelės. Labai reikia patarimo dėl katinuko. Prieš 3 metus benamė katė pas mus daugiabučio namo kieme atsivedė kačiuką. Mama katė kažkur dingo, o mažylis taip ir liko mano kieme. Nuo to laiko, jau 3 metai, esu jį prisijaukinusi ir maitinu kelis kartus per dieną. Katinukas be galo mielas, žaismingas, nevengia žmonių. Vasarą lauke jam tikrai patinka, matau kaip vartosi ant žolytės, žaidžia, lepinasi saulyte. Tačiau atėjus žiemai iškyla didžiausias mano rūpestis. Naktim jį uždarau į rūsį, tačiau dėl to jau susipykau su visais kaimynais. Ir turiu įtarimą, kad būtent jie jį neseniai nuskriaudė. Savaitę laiko katinas buvo dingęs iš kiemo, jį suradau gana toli nuo savo namų, kur jis tikrai niekada neidavo, atrodė labai išsigandęs ir baikštus. Reikėjo veikti čia ir dabar, nes supratau, kad daugiau jis čia gyventi negali. Taigi vakar nuvežiau jį pas veterinarą, paskiepijau, sudaviau vaistukus nuo kirminų ir nuvežiau į kitą miestą pas savo močiutę į namą. Vos atidarius dėžutę katinas pradėjo greitai bėgioti po kambarius, kelis kartus šoko į uždarytą langą ir galiausiai pasislėpė po spintele. Jį iš ten ištraukiau, ilgai laikiau ant rankų ir nei manęs, nei močiutės jis tikrai nebijo. Leidžiasi būti glostomas, noriai sėdi ant kelių, miega šalia ant lovos. Tačiau vos jį padėjus ant žemės ar nuėjus toliau nuo jo įlenda į kampą ir iš ten nesijudina. Išlenda tik paėsti, kai niekas nemato. Neįsvaizduoju kaip reikėtų elgtis toliau. Ar gali suaugęs lauko katinas apsiprasti gyventi kambaryje? Gal jūs turite panašią patirtį? Ar yra kažkokių būdų kaip jam padėti lengviau adaptuotis? Atgal į kiemą jo grąžinti negaliu, nes kaimynai bando su juo susidoroti, o jam išėjus toliau jis paprasčiausiai neišgyventų, nes nėra pratęs maisto ieškoti pats.