Nieko nenoriu daryti Jei niekur nereikia savaitgaliais išeiti tai net neprasitraukiu užuolaidų: miegu ir sėdžiu prie kompo. Net valgyti nesidarau, kad ir kaip norėčiau. Kažkodėl man net kartais patinka jaustis silpnai. Beje nieko įdomaus mano gyvenime nevyksta. Grynai nieko Tiesiog rutina: paskaitos – namai ir atvirkščiai. Ir be to esu visada liūdna be priežasties. Kartais, net noriu, kad man kas nors blogo atsitiktų vien dėl to, kad galėčiau pateisinti tą savo nuolatinį liūdnumą kitiems (net šiandien apie vėžį pagalvojau… NESVEIKA AŠ, ŽINAU. Tiesiog atrodo, kad tada galėsiu su juo kovoti ir nugalėjus jausiuosi kažką nuveikus svarbaus gyvenime…). Darbo dienomis, kai būna bute kambariokė viskas gerai. Esu visai kitas žmogus. Bet tik ji išvažiuoja viskas. Atrodo kiti žmonės gyvena tobulus gyvenimus: kiekvieną rytą atsikelia anksti, geria kavą, skaito, sportuoja. Neįsivaizduojat kiek kartų bandžiau tiesiog atsikelti taip ir daryti. Neišeidavo. Ką patariat daryti? Nes jaučiu kaip švaistau savo laiką.