man kalba patinka.. tik sake su darbais ten sunkoka

kiek girdejau gyvenant ispanijoje, kad mokytis ten suteikta daug galimybiu, niekas nesikabineja prie kitatauciu, as irgi norejau mokužytis ispanijoje bet kalbos labai hžgerai nemoku o cia didziausias rekalavimas, ten zmones labai malonus ir manau tikrai padetu jai ko nesuprastum ispaniskai asmeniskai as ta sali rinkciausi mokytis jai tik labai gerai kalbeciau ispaniskai sekmes renkantis

As univera baigiau Italijoje… Nezinau kaip Ispanijoje, bet patariu, nes pasisemsi daug nauju ideju, ismoksi kalba ir daug kitu dalyku

domėjausi studijomis Ispanijoje, tačiau atbaidė brangus mokslas (tos studijos, kurių norėjau kainavo apie 30 000lt) ir pragyvenimas (Skaičiavau, kad mėnesiui virš 1000eurų reikia) Studijuojant rekomenduoja dirbti 15-20h per savaitę.. Darbą rasti mokant tik anglų kalbą nėra lengva, tačiau įmanoma, su laiku išmokti ir ispanų kalbą galima…

drauge sutiduoja pirmame kurse yra ir dirba ir mokosi puikios salygos suteiktos suderinti viska, aisku nera lengva, bet isgyvena puikiai be tevu paramos

Labas

šiuo metu studijuoju Ispanijoje socialinį darbą. Mokytis man sunkiau nei Lietuvoje, nes kalbos dar gerai nežinau. Bet kursiokai paslaugūs, draugiški, padeda, jei sunku. Dėstytojai – įvairūs. Yra tokių, kurie daro nuolaidas kaip nevietinei, yra tokių, kurie laiko lygia su visais kitais ir art reikia dvigubai. Ispanų kalbą būtina mokėti, nes niekas čia nekalba angliškai, nei jaunimas, nei tuo labiau pagyvenę žmonės. Bet yra kantrūs, išlauks, išklausys, ką nori pasakyti bet kuriuo atveju Žmonės čia draugiški, paslaugūs, niekada nepaliks tavęs neatsakę į tavo klausimą, net jei ir nežino atsakymo – sukurs bile ką ir šnekės dar mažiausiai 15 min Taip kad būna painiavos su tuo. Išskirčiau ispanus į dvi grupes – tingius ir labai aktyvius. Tie aktyvieji dažniausiai dirba daug darbų, tačiau nėra lankstūs. Tas mane labiausiai užknisa, pvz, tarkim reikia kokio nors paprasčiausio parašo. Aš pratus, kad pas mus Lietuvoje tokį dalyką sutvarkai per 2 min, gauni parašą ir eini toliau tvarkytis, niekam nerūpi. O čia prasideda – o kam, o kodėl, o pagal kokias taisykles, aš tau negaliu pasirašyt, čia nėra taisyklių ir pan pan. Su tais tingiaisiais susitart paprasčiau, jie pasirašo nekreipdami dėmesio. Tai čia toks pavyzdyz, kad tie ispanai labai skirtingi

Kitas dalykas, kad ispanai tau į akis niekada nieko nepasakys, pvz, pavėlavai į darbą vieną dieną, antrą, trečią, atsiprašei, nieks nieko tau nesako, šypsosi ir sako “nieko tokio, nesirūpink tuo”, o po savaitės vėlavimų iš kaži kur jau išdygsta viršininkas su klausimu “tai gal paaiškinsi kas čia vyksta?”. Visad malonūs, bet už akių jie vis tiek savo daro.

Ispanų kalba nėra tokia lengva kaip atrodo, kai labiau pradedi giliau mokytis gramatiką. Žinoma, šnekamąjį lygį gali pralaužti labai staigiai, per porą mėnesių, ypač, jei gerai žinai anglų kalbą.

O šiaip mokytis čia labai smagu, nepaisant kultūrinių erzulių, kylančių iš skirtingo supratimo, visada šilta, žmonės man tikrai patinka, tik kaip ir bet kur kitur atsirenki po kurio laiko Patirtis nuostabi, jei tik yra galimybių – rekomenduoju rinktis Ispaniją.

Klausk, kas dar domina – pragyvenimas, darbai, kokretesnė informacija ir pan