Mokslai pribaigs
Ši tema perkelta iš senojo forumo archyvo. Datos ir slapyvardžiai palikti kaip buvo.
Studijuoju 3-iame kurse ir studijuoju tai kas man nepatinka, žinau,jog galėjau mesti ir stoti kitur, bet per durną galvą to nepadariau ir dabar labai gailiuosi, nes jau per vėlu..
Kai rasti savyje motyvacijos ir pasibaigti tuos mokslus ?
Mokslai sekasi sunkiai, reikia daug laiko jiems skirti, paaukoju visą savo laisvalaikį, visas pramogas ir t.t ( galėčiau daug išvardint ), vardant to , kad išlikčiau studijose, kurių nebemėgstu..
Kasdien galvoju, kodėl turiu aukoti savo gyvenimą vardan šito ir atrodo tuoj prasidės depresija.
Mokslų mesti nebegaliu, tektų viską sumokėti, apie akademines tėvai net neleidžia minčių turėti , bet čia jau kita kalba.
Kaip atrasti jėgų, jog nenugrimsčiau į depresiją ir pasibaigti šitas nesamones ?
o ką studijuojat??
studijuojat kolegijoj ar universitete, ta prasme 3 ar 4 metai mokslo?
studijuoju programų sistemas, universitete. Viso 4 metai
Na šiaip labai gera specialybė. Aišku, jei nepatinka, kas iš to, bet juk tiek daug jau prasimokėt.. Siūlyčiau atkentėt, laikas taip greit bėga, nepajusit kaip baigsit tas studijas!
suprantu,kad perspektyvu, bet šie metai ypač sunkūs, dar kai pradedu galvoti, kiek visko paaukoju, kad galėčiau mokytis , šiais metais tiesiog pavargau stengtis, nebėra motyvacijos, daug ko nesuprantu. atrodo nieko nebenoriu
Bet pagalvokit, kiek jau atsisakėt iki to, kiek paaukojot, tai dabar viską mesti irgi gaila
man ir ta pati bėda studijuoju filologiją ir jau 4 kurse, vis kenčiu ir viliuosi, kuo greičiau pabaigti
pažymiai suprastėjo nuo 9 iki 7 nes nebėra motyvacijos, trečias kursas sunkiausias, dabar 4tame jau atsigaunu; pradedu ir vėl mokytis.
aš tai jaučiuos lyg nebepatemčiau krūvio, ir manau liksiu su skolomis, nes nepajėgsiu atsiskaityti, jei neįdėsiu darbo…
Nemesk! Mazai liko, poto tokia euforija baigt tai ko nekentei. Patikek.
Mest nemesiu, nes pinigų neturiu,kuriuos reiktų sumokėti.
Bet nebežinau kaip prisiversti, nes jaučiu , kad pas psichologą greit teks lankytis , jei taip ir toliau…
Dar šiandien skaičiau savo dienoraštį rašytą paskutiniais studijų metais.
Vėl prisiminiau, kiek vargelio buvo… Kiek kartų rašyta ,,sėdžiu ne savo rogėse”.
Galiausiai viskas išsisprendė puikiai.
Manau mokslai jums kelia ne pačias maloniausias emocijas, nes per juos nelieka laiko maloniai veiklai, turbūt per juos ir iki išnaktų tenka pasėdėti, neišsimiegoti, stresuoti. Žodžiu, įneša daug neigiamų emocijų į gyvenimą.
Gal yra tose programų sistemose kažkokia viena sritis, kuri kabina ir norit susikoncentruot ties, kuo, kad baigusi ir dirbsit joje? Aš taip dariau, atradau vieną sritį, kuri sudarė gal 0.00001% visų mano studijų, labai norėjau joj dirbti, tad tą ir darau.
Sėkmės!
O pas psichologą būtinai nueik, tikrai.
Man visiškaiiiii ta pati situacija, deja, pati irgi tik ir grimztu į depresiją dėl to……..
Ir man tas pats..
Sukuriam grupę, kurioje visos kartu motyvuosim baigti tas velnio studijas!
Prisijunkite, kad galėtumėte atsakyti.
