Morčius pavasarį arba telenovelė presenta
Ši tema perkelta iš senojo forumo archyvo. Datos ir slapyvardžiai palikti kaip buvo.
Sveikos panelės. Gražus pavasaris už lango Taip norisi išeiti pasivaikščioti su savo vyruku su kavyte rankose, bet..
Ir taip – šitoje temoje dar viena sudaužyta širdis. Situacija nekokia. Draugaujam jau pora metų, per tą laiką visko yra buvę. Bet dabar yra tikra santykių krizė Aš jį nuolat lepinu, darau valgyti, tvarkau namus. Bet pastaruoju metu jis pasidarė tikra rakštis geroj vietelei.. Jam nuolat viskas netinka. Anksčiau ką jam padarydavau būdavo gerai, bet dabar.. Tai druskos per daug, tai mėsa per sausa, tai desertas per mažai saldus! Stengiuosi, įdedu tiek meilės, bet jis vis burba ir vis sunkiau jam įtikti. Dažnai būna be nuotaikos, pavargęs po darbo. Nelendu į akis, stengiuosi savo priekaištavimus pasilikti sau ir neapsunkinti situacijos. Jis toks žmogus, kuriam nepatinka visokie santykių analizių ypatumai. Panelės, patarkite ką man daryti. Kankinuosi kai jis taip elgiasi, tai reikia surasti būdą kaip vėl grįžti į senas vėžes kai viskas buvo tobula
P.S. žinau, kad paklausite metų, tai mums 20-30 ) ir jis šaulys!
Pakelkite temutę, jei užeinate. Man tikrai reikia išsikalbėti ir surasti patarimą..
*presenta
O šiaip, tai gal pabūkit atskirai arba kaip tik kur nors abu išvykit papramogaut, nes susidaro toks vaizdas, kad pas jus įsisuko rutina, o kai būna rutina, bet kokia smulkmena gali erzinti.
Na, kadangi jis yra šaulys, tai suprantama, kad jam reikia laisvės ir mes tikrai nebūnam ištisai prilipę vienas prie kito.. Tuo labiau, gyvename atskirai. Rutinos stengiamės išvengti eidami pramogauti ir vykdami atostogauti. Aš pati galvoju gal jį palikti kurį laiką ramybėje, nelysti į akis ir pirmai net neskambinti. Juk kai norės pats susiras. Bet žinot, vėl baimė, o jeigu nebe susiras?..
Tiesiog anksčiau jis buvo kiek kitoks, daugiau rodė meilės bei dėmesio. Dabar to meilumo visai mažai likę. Buvo čia istorijų su jo ex, kurios nuolat prie jo tebelenda. Tiesa, jis su jomis nemiega, bet nuolat bendrauja, nes yra darbo kolegos. Tas mane baisiai pjauna, bet tikrinu slapta jį ir žinau, kad tikrai nemiega. Tik, panos, baisiai liūdna, atrodo, kad nebemyli manęs, gal tikrai jam atsibodusi esu ir reikia palikti jį vieną apmąstymui, ar kaip tik, priešingai, bandyti keistis, daugiau staigmenų prigalvoti, kad pabūti kartu?
Na, kurios pažįstate vyrų šaulių arba buvot tokioje situacijoje, parašykit!
Nusiūsčiau žmogų, kuriam jis galėtų išsipasakoti, į žvalgybą, taip sužinočiau ar priežastis manyje ar kažkur kitur……
Padaryčiau pasisėdėjimą dviese su vynu, džinu, šnapsu ramioje aplinkoje, kad galėtų pats išsipasakoti, kas jam yra, kas netinka….
Surasčiau priežastį, kur labai reikalinga jo pagalba, kad bėgtų kažką gelbėti kartu su manim ar net mane, nes visokie nemalonumai arba dar labiau atitolia vieną nuo kito, arba dar labiau suartina, būtų proga pasitikrinti jausmus…ir t.t.
Idėja su pasisėdėjimu Bet esmė tokia, kad jis pats kai nori pasakoja, aš bandžiau jo klausti, bet jis visada sako, kad nelysčiau su tokiais klausimais, jeigu man kažkas negerai, čia mano bėdos… Jis gana uždaras žmogus dėl to geriausia informaciją iš jo ištraukti yra ne klausinėti, o laukti, kol pats prakalbės. Bet dabar man baisiausia dėl to dėmesio mano, nes pastaruoju metu tik mano iniciatyva mes susitinkam ir bendraujam, net nebe paskambina pirmas. Tai dilema kaip elgtis man
Mano vyras šaulys. Be galo uždari žmonės jie, niekada nieko nepasakoja, niekada nežinai, kas jų galvose iš tikrųjų dedasi…
Tikra teisybė, sunkiai perprantami jie
Variantas netinkamas, nes maniškis negeria. Labai retai vyno ar kokio kokteiliuku klube paskanauja. O šiaip net baliai visokie jam nepatinka, vien dėl to, kad neva gerti reikia ir kiti prisigeria..
Maziau subinen lyskit..
Gal jūs ir teisi, gal tikrai reikia dingti iš akiračio, gal pradėtų vertinti, ką turi.. Bet visada yra tas ,,o jeigu”.. Baisu, kad dingusi iš akiračio tik padarysiu sau meškos paslaugą ir viską nutrauksiu. Nebe žinau..
Būtų gerai tik, kad būtų viskas ne vien iš mano pusės O jau kiek žinau, tai jam viskas susidėjęs tiek darbas, tiek nuovargis, tiek sveikata, tiek žmonių įkyrumas, dėl to stengiuosi nebūti įkyri.. Tik kai myli dažnai tas ribas gali netyčiom peržengti net nepajutus..
Turėjau vaikiną šaulį, draugavom beveik 2 metus, bet nebeiškenčiau jo tylėjimo, visada turėdavau klausinėt, kas negerai, sakydavau pakalbam taip rimtai ir atvirai, tai išsišnekėdavom ir kurį laiką viskas būdavo gerai, bet po to vėl kas atsitikdavo ir vėl turėdavau priverst jį išsipasakot. Man tiesiog atsibodo.
O Jums patarčiau arba bandyti jį prakalbinti, arba palikti jį ramybėje bent kelias dienas.
Čia jei tikrai norisi sužinoti priežastį, o ne laukti, kol savaime išsispręs ar nutrūks. Laimingai!
Tikiuosi viskas bus gerai, ačiū jums
Mane irgi kankina ta jų tyla, o aš, kai lakios vaizduotės, visko prisigalvoju, prifantazuoju, jau net iš jo kelis kartus gavau pastabą, kad per daug sureikšminu viską..
Kita karta kai jis vel pradetu priekaistaut,kad kotletas neskanus,atimciau is jo lekste ir sveisciau viska i siuksledeze,israiskingai paaiskindama jam,kad jei netinka,pasidarytu pats,kad ne jis vienas pavargsta ir ne ji viena viskas uzpypia.Jei ji sunervino darbe,perkant piena ar pan tegul ten ir rodo savo nepasitenkinima.O jus dar per daug taikstotes su suaugusio vyro oziais,visai ant galvos uzlips.
Prisijunkite, kad galėtumėte atsakyti.
