Sveikos, MDietės

Ši tema man “graužia” širdį jau senokai, bet nežinau, nei nuo ko pradėt… Taigi, man 28 metai ir man likusi tik vieną (!) draugė. Anksčiau turėjau jų daugiau: kai studentavau, kai po užsienius kartu dirbt važinėjom, kai kartu butus nuomodavom ir pan. Tikrai negalėjau skųstis. Man patiko tas mergaitiškas bendravimas, kalbos apie gyvenimą iki išnaktų, linksmi susitikimai, laisvalaikis kartu ir pan. Susiskambindavom, susirašydavom. Aišku, gyvenimas ėmė keistis, ne visos likom gyventi tam pačiam mieste, susiradom darbus, kai kas ir šeimas sukūrė, gal ir to laiko likdavo mažiau. Bendravimas retėjo. Nors aš ir stengiausi jį palaikyti, bet vis dažniau atsimušdavau į sieną. Ypač sunku tapo susikalbėti su tomis, kurios susirado draugus ir ėmė sukti šeimyninį lizdelį… Būdavo, paskambini, o tau sako – dabar neturiu laiko, darau valgyt, atskambinsiu vėliau. Ir ignoras. O facebook’e matai, kad visą laisvalaikį ji leidžia su savo vaikinu ir JO draugais. Yra buvę netgi taip, kad suplanavom susitikt, o mane “paledino”, nes vaikinas pasiūlė kažką įdomesnio. Galėčiau visą “atmazų” knygą parašyti, kiek aš jų girdėjus.

Bet labiausiai mane paveikė mažas įvykiukas, kai kadaise tikrai gera ir artima mano draugė neseniai išsitarė, jog dabar dirba 10 km nuo mano namų. Aš, žinoma, pakviečiau ją į svečius, nes ne taip seniai nusipirkau namą ir ji pas mane nebuvus. Ir… Visiškas ignoras (veiksmas vyksta sms’ais). Bandžiau dar vieną kartą skambinti – neatsiliepė ir neatskambino. Supratau, kad baigta. Dar būtų ne taip skaudu, jei tai nebūtų viena iš artimesnių laikyta mano “draugė”.

Žodžiu, nežinau, ko man šitam forume reikia, bet gal ir Jums yra buvę panašiai? Gal kuri žinot atsakymą, kodėl moterys taip elgiasi? Gal jūs irgi atsisakote senųjų ryšių vardan draugo/vyro/sugyventinio? Pasisakykit, nes aš, rodos, nerandu sau vietos.