Visada susitvarkiusi, savimi pasitikinti, mokanti bendrauti, draugiška, tolerantiška

Gerbenti save savo idejas zinanti ko nori ir to siekenti pasitempusi visada graziai atrodanti neissisokanti

Moteriskumas – tai toks moteriai budingas svelnumas, kai moteris elgiasi taip kai ir dera, gerbia savo partneri, gamina silta vakariene. Neruko, nesmirda rukalais. Moka paflirtuoti… kazkas tokio:-)

Tikrai ne tokia kuri saukia ant viso pasaulio – as babkes uzdirbu, vairuoju masina ir diedas man nereikalingas. As isivaizduoji ta stereotipa. Tik siek tiek pakoreguota. Bet vistiek silta miela kaip katyte:-)

Kai moteris gerbia save, zino savo verte, Stengiasi buti elegantiska, parodo, kad yra subrendusi, savimi pasitiki ir grieztai kovoja uz savo nuomone

as manau taip,kad tai turi buti savaime,neper prievarta,bet igimta,tokiai moteriai nereikia ,nei ilgu kaip kruela nagu,nei netikru plauku bei blakstienu,kad tai irodytu,o siaip man pats moteriskiausias dalykas ,padedantis dar geriau jaustis tai prisegamos kojines

pvz man moteriska atrodo V.Genyte, Kazlauskiene

Buvau pries pora dienu Evelinos Sacenko koncerte, ji savo programoje atlieka prancuzes Editos Pjaf dainas, tai tokiu moteriskumu, grakstumu, romantika dvelke buvo grazu ziureti ir klausyti ir nesvarbu, kad Evelina nera idealaus svorio, bet ta moteriska figura, pasitikejimas savimi, labai viliojanciai ir moteriskai atrodo

O aš galvoju, kad moteriškumas įgimstamas. Atkreipiau dėmesį, kad yra vyriško tipo,charakterio,pomėgių moterys, ir įgimtai moteriškos. Ir pastebėjau, kad tai matyti nuo vaikystės. Kai pažiūri vienos mergaitės dar gilioj vaikystėj, būdamos visai mažytėmis jau mėgsta moteriškus dalykėlius – paimti mamos lūpdažį, pasimatuoti aukštakulnius, moteriškai maivytis, kraipytis, šokti. Tuo tarpu kitos , nuo mažumės auga kitokios – mėgstančios ir pasimušti, jų net manieros kitokios – žaislus jos mėto, laužo, kieme mieliau akmenį mėtys, negu kaip pirmoji aprašyta mergaitė skintų gėlytes. Tas ir į paaugles pasižiūrėjus matosi. Ir į suaugusias moteris, vienos ir lieka mėgstančios paplepėti pleputes prie kavutės, mėgstančios parduotuves ir viską kas moteriška, jų manieros nuo toli matosi, kiekvienas judesys net skiriasi. kad ir tos antrosios, net jei iš išvaizdos atrodo 100% moteriškos ir prisižiūrinčios,gražios, bet jų charakteriai kardinaliai kitokie, elgesys, pomėgiai, bendravimas, viskas. Aš esu ta “vyriškesnė” ir tokia buvau nuo mažumės – spardžiau kamuolį, vaikiau berniukus su varle, jos bijančius, ir išaugau mieliau žiūrinti sporto kanalą ar veiksmo trilerį, negu žiūrinti kokią romantinę komediją,nuo kurios atrodo apsivemčiau Nors išvaizda, taip, aš niekuo nesiskirčiau nuo pirmųjų, bet visa kita, kaip diena ir naktis

kazkaip visos moteriskumo klise ivardinote..

Man moteriska moteris- graksti, intelektuali, fataliska, charizmatiska, mokanti gundyti ir gudri sukta lapute.

Man moteriska moteris- apsiskaiciusi , turinti apie ka pakalbeti o ne vien apie visokius menkniekius, toleruojanti kitus, isilavinusi, graksti, zinanti kur ir kaip pasireiksti, mokanti etiketa , save prisiziurinti, naturali o ne dirbtine nes tai leles o ne moterys

Man iš vis nėra tokios sąvokos. Kiekvienas mato moteriškuma kitaip, jei susigalvosiu kaip turi atrodyti moteris, tiesiog pradėsiu žmones talpinti į rėmus, tam tikra prasme net nebūsiu labai tolerantiška. “Tu moteriška, o tu – ne”. Nei šis, nei tas.

“Save prisiziurinti, naturali o ne dirbtine nes tai leles o ne moterys” tačiau juk dirbtinės, visos tos olialia ir t.t. irgi prisižiūri. Gi nėra apsileidusios.