Moterys draugėmis būti negali?
Ši tema perkelta iš senojo forumo archyvo. Datos ir slapyvardžiai palikti kaip buvo.
Kuo toliau, tuo labiau suvokiu, kad moterys labai artimomis draugėmis būti negali. Visada buvau labai gera draugė visoms, visada ištiesdavau pagalbos ranką, pralinksmindavau. Dažnai ką nors nupirkdavau, vaišindavau, stebindavau, nusivesdavau kur, tačiau aplinkiniai sakydavo, kodėl būni su tokiu žmogum, kuris akivaizdžiai tau pavydi, ji tau ne draugė. Ir tai dažniausia girdėdavau iš vaikinų, tačiau pati to nepastebėdavau. Kol galiausiai sužinodavau, kad visada man pavydėdavo juodu pavydu, nes susilaukiu daug vaikinų dėmesio, kur benueinu, nors jo nė nesiprašau, neišprovokuoju, o net ignoruoju, esu joms graži, nors pati savęs tokios nelaikau, atvirkščiai, sau nepatinku ir tikrai nesijaučiu niekad kažkuom geresnė už kažkurią draugę. Jos jaučiasi nublankusios. Kuo toliau, tuo labiau vis pastebėdavau, kad paklausiant nuomonės ar tas anas tinka, dažnai pašaipiai atsakydavo, kad ne arba sakydavo, kad tinka tai, kas iš tikrųjų visai netinka. Kol galiausiai pradėdavo vis manęs vengti… ir taip su visomis draugėmis. Atrodo nieko blogo nedarau, nei žodžio blogai, visada būnu gera, noriu pasikalbėti, laiką praleisti kartu kur nors, atrodo pasitiki žmogum, o jis tau taip… labai skaudu. Atrodo nebeturiu nei vienos draugės. Noriu kam išsikalbėti, pabūti, nueiti, o dabar nieko. Jei kažkur kažkas pakviečia, o tai žinoma būna vaikinai, tai tik viena visur.. atrodo ir su vaikinais draugais pabūti negali, nes pradeda simpatizuoti ir viskas sugriūna. Taip nesmagu vienišai…
gal susirasom pm? esu apturejusi panasiu situaciju, bet nenoriu kalbeti viesai
Kaip pazistama
įmanoma, bet retas atvejis tikriausiai
Sunku šiais laikais surasti mergina i drauges, be pavydo jausmo
Tikra tiesa tos merginos amzinai pavyduliauja kitoms
as turiu nuostabias dvi vaikystes drauges,nors esame toli,bet santykiai nuostabus,pasitikejimas 100%,galiu dziaugtis,verkti viska supras.o va begyvenat galvojau susiradau artima drauge,ji prie manes angelas buvo,o pasirodo slapta su mano vyru susirasinejo,zemino mane,kad esu prasta zmona,kad nevertinu jo,bande suvilioti……. Va tau ir drauge…..dabar nauju zmonių neprisileidziu…..
As irgi beveik neturiu tikru draugiu nes visos beveik uz akiu kalbedavo apie mane negraziai
Esu ir as pastebejus,kad drauge daznai man vaiposi,kai paklausiu ar koksnors rubas grazus..bet po kurio laiko pati toki isigyja Gal ne is pavydo..bet tiesiog is noro but geresnei
Ir siaip,visi vaikinai mulkiai,su kuriais as bendrauju..bet vat ji tobula
Pradejo ir mane tas labai erzinti,tai nebeklausiu nuomones,ir siaip nebepasakoju visko…
Gali ir dar kaip Pati turiu porą tikrų draugių, laiko ir visokių įvykių patikrintų. Tik tiek, kad tikra , nuoširdi draugystė – retas dalykas ir ne visi savo gyvenime tokius žmones atranda ir patys sugeba išlaikyti.
klasikinis atvejis, deja deja. po tokiu dalyku suvoki, kad draugiu nera ir tiesiog nutruksta bendravimas.
jeigu nera nuosirdaus, zmonisko bendravimo, kam ta veidmainiska ”draugyste”… ?
Aš nesu nei liekna, kaiptik tokia burbuliukė labiau, nelaikau tikrai savęs super gražuole, bet pagal jų verkšlenimus kitoms aš joms kažkokia supermodelis. Nors man pačiai nepasakydavo, kad aš joms graži, kaip tik ką nors pakritikuodavo. Ir kame esmė, kad visada padėdavau. Parašo, verkia kaip blogai, o aš greit atvažiuoju su šampano buteliu, šokoladu ir guodžiu kaip tik galiu, padedu, kad ir kaip tuo metu užsiėmus būdavau. O kai man bėda, tai ignoruoja ar tiesiog ‘nu jooo…žiauru, nekažką tau’. per gera galbūt būnu visiems, bet kitaip ir neišeina
Mano dabar jau buvus drauge tokia pati gyvate Man anksciau pastoviai parasydavo pasiskusti,arba kad ir pasigirti…bet kai paciai budavo blogai,tai ji pastoviai uzsiemus..Galiausiai pradejau elgtis kaip ji su manim,tai pareiske kad as jai visko pavydziu
O poto suzinojau kad ji specialiai mane bande nuteikti pries mano ex,nes ji pavydejo musu santykiu
Man visada buvo keistas toks nusistatymas, kad moterys negali būti draugėmis. Čia panašiai, kaip “visi vyrai kiaulės” ar “vyrai negali būti ištikimi”. Gali – tokie dalykai priklauso nuo žmonių, kurie kuriasi santykius. Kaip ir bet kokiuose santykiuose gali būti įvairių emocijų – netgi pavydo – bet galima norint ir laikant draugystę verte išspręsti problemiškas situacijas. Manau, kad tiesiog tos, kurios sako, kad moterų-draugių nėra, pernelyg idealizuoja draugystę ir pernelyg mažai nori “dirbti” joje. Juk ne problemos nerodo, kad draugystė nebuvo “tikra”, o tai, kad nenorima problemų spręsti.
klausimas: jeigu tokios drauges, tai ar ir toliau bendraujat, kenciat tuos prikolus ar baigiat draugyste?
Dabar vėl nesenai buvo draugė su kuria labai daug laiko praleidom, kiekvieną dieną kartu. Viską vieną kitai pasakojom. Ir ji man gera buvo, galvojau pagaliau suradau tą tikrą širdžiai mielą žmogeliuką, kuriuo galiu pasitikėti. Ji buvo savimi pasitikinti, išvaizdi. Tačiau kažkaip pradėjau jausti tokį vengimą kažkokį, beveik parašydavau, susitikti siūlyti pradėjau tik aš. Tai specialiai nieko neberašiau ir nesiūliau, norėjau pažiūrėti kada pati parašys. Ir taigi, beveik mėnuo tyla… dabar būna su kita drauge, kuriai skundėsi, kad man rodo daug daugiau dėmesio ir t.t. tai nei sveikinasi, vengia akių kontakto, taip iš nieko visiškai. Tai tikrai supykau ir nebežadu bendrauti, kad ir norės. Man čia tikrai negražus poelgis..nežinau kaip jums.
Prisijunkite, kad galėtumėte atsakyti.
