Aš irgi dabar laisvai samdoma vertėja Ilgokai dirbau ofise ir negaliu pasakyti, kad nepatiko – ypač pradžioje jutau, kad bent jau paskutiniame darbe daug išmokstu, daug veiklos, buvo įdomu. Na, bet po kurio laiko tai tapo rutina ir tiesiog pajamų (neblogų) šaltiniu, o galiausiai pasikeitus įmonės veiklos pobūdžiui pareigos pasikeitė, pradėjau jaustis išvis nebe savo vietoje ir išėjau – vertėjauti. Tiesa, vertimais kaip papildoma veikla užsiiminėjau ir anksčiau, bet tai buvo a la “nerimta”, šiaip keli papildomi litai. Kai nusprendžiau rimtai imtis tos veiklos, įgijau ir diplomą, nes kaip jūs ir sakote – besiskelbiančių, kad verčia, daug (arba bent jau taip atrodo iš pirmo žvilgsnio). Tačiau profesionalių ir gerų vertėjų – tikrai ne perteklius.

Na tai ką, šiaip man nėra taip, kad darbas – mano hobis ir poilsis Poilsiui randu įdomesnės veiklos Darbas man darbas, iš kurio valgau duoną. Bet šiaip dabar esu patenkinta ir nuvaryti mane atgal į ofisą būtų sunku

Mane irgi traukia kalbos, bet deja deja, taip nei vienos ir neišmokau gerai

Man 25, visdar be vietos “darbų pasaulyje”, pradėjau dirbt nuo 19, dabar ketvirtoj darbovietėj ir vistiek blogai, nepatinka, nenoriu dirbt, o ko noriu – pati nežinau..

@bonsoirr same here. Bent tiek guodžia, kad aš ne viena. Dirbu nuo 17 metų (nu ok, neužskaitom ten tų pirmų pardavinėjimų darbų) , o dabar rimtose pareigose ir ką – nepatinka … ir , aišku, nežinau, ko noriu.